Konversacionalizacijos apraiškos Lietuvos viešajame diskurse: politiko Arūno Valinsko atvejis

LTViena iš kintančio viešojo diskurso apraiškų – bendravimo konversacionalizacija – kai privačiai, neformaliai aplinkai būdingas pokalbis darosi vis labiau priimtinas ir įprastas bendraujant viešojoje erdvėje, kuriai būdingas ir polinkis viešumoje vartoti neformaliojo stiliaus leksiką ir frazeologiją, sintaksines šnekamosios kalbos struktūras, sakytinės kalbos citatas, perpasakojimus ir pan. Šiame straipsnyje aptariamas vienos iš ryškiausių pastarojo dešimtmečio Lietuvos politinių figūrų – Arūno Valinsko atvejis. Šis atvejis ypatingas tuo, kad Valinsko politinės karjeros pradžia buvo siejama su neformalios, pramoginės žiniasklaidos stilistikos paženklintos komunikacijos proveržiu. Šio straipsnio tikslas – atlikti politiko Arūno Valinsko sociolingvistinės kompetencijos tyrimą, atsižvelgiant į stilistiškai žymėtų kalbos priemonių (leksikos) vartojimo sąveiką su pagrindiniais komunikacijos sakytinėje žiniasklaidoje kintamaisiais: laidų žanrais (pokalbio temomis), dalyvių vaidmenimis, santykiu su pašnekovais. 2009–2011 m. laikotarpiu Valinskas buvo vienas iš nedaugelio politikų, nuolat dalyvavusių ne tik debatų, bet ir pramoginėse laidose. Penkios į tyrimą įtrauktos laidos skyrėsi ne tik savo žanru, bet ir pačiam Valinskui jose tenkančiu vaidmeniu ir ypač statusu. Tyrimas parodė, kad Arūnas Valinskas, atsižvelgdamas į komunikacinį kontekstą, beveik visose laidose suderino šiuos du tikslus – įrodyti savo kaip rimto politiko patirtį ir drauge išlaikyti žiūrovams gerai pažįstamo laidų vedėjo stilių, o tai yra akivaizdus sociolingvistinės kompetencijos ženklas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Konversacionalizacija; Neformaliojo stiliaus leksika; Sociolingvistinė kompetencija; Conversationalization; Informal lexicon; Sociolinguistic competence.

ENOne of the changing expressions of public discourse – conversationalization – is when a private conversation typical of an informal environment becomes more and more accepted when communicating in the public space, which is characterized by the use of an informal vocabulary and phraseology, syntaxical spoken language structures, retellings, and the like. In this article we will discuss a famous Lithuanian political figure of the last decade, Arūnas Valinskas. His case is special because the beginning of Valinskas’s political career was associated with the emergence of informal communication marked by entertainment media stylistics. The aim of this article is to conduct an analysis of Arūnas Valinskas’s sociolinguistic competence, regarding the correlation between stylistically marked language features (informal lexis) and the main communicative variables in spoken media: program genres (topics of conversation), the roles of participants, and their relationship with their interlocutors. During the period of research (2009–2011), Valinskas was one of the few politicians who regularly participated not only in debates, but also in entertainment programs. The five programs considered in the research were not just of different genres, but also differed in terms of the role that befell Valinskas, and especially his status. The study showed that Arūnas Valinskas, taking into account his communicational context, combined the following two things in almost all the programs: he always strove to prove his experience as a serious politician, whilst at the same time he maintained his style of being a familiar TV show host liked by viewers. These two things are precisely obvious signs of his socio-linguistic competence. [From the publication]