Kas buvo Melnragės žvejai?

LTStraipsnyje etnolingvistiniu ir sociolingvistiniu aspektu tiriamas ryšys tarp kalbinės asmenvardžio priklausomybės, galimos jos turėtojo etninės kilmės, jo socialinio statuso ir gimtosios kalbos vartojimo. Objektas – ikikarinių Melnragės žvejų pavardės. Naudojama lingvistinė, istorinė bei geneologinių duomenų bazių medžiaga. Atliekama etimologinė ir darybinė asmenvardžių analizė, lyginami duomenys iš skirtingų laikotarpių. Keliama hipotezė, kad vyraujantis požiūris apie tiesioginį ryšį tarp dialekto vartojimo ir gyventojų etninės kilmės arba istorinių šaknų, yra pernelyg tiesmukas ir nepakankamai pagrįstas. Be to, siekiama ištirti vakarų baltų kalbų ir dialektų ypatybes bei tų kalbų kontaktus, atispindinčius Melnragės gyventojų pavardžių formose. Nustatyta, kad dauguma žvejybos amatu besivertusių melnragiškių buvo baltiškos kilmės, o kiti integravosi arba prieš atsikeldami į šį regioną jau buvo integravęsi baltiškoje aplinkoje. Dominuojanti žvejų bendravimo kalba – kuršininkų tarmė, nepriklausomai nuo vartotojų etninės kilmės. Kaip rodo skirtingų laikotarpių medžiaga, dauguma žvejų paveldėjo šeimos verslą, o su juo ir kalbines bei kultūrines tradicijas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etnolingvistika; Žvejai; Melnragė; Pavardės; Etimologija; Ethnolinguistic; Fishers; Melnragė; Surnames; Etymology.

ENThe article analyses ethno-linguistically and socio-linguistically the connection between the linguistic dependence of a personal name, the possible ethnic origin of its holder, his/her social status and the use of native language. The subject is surnames of pre-war fishermen of Melnragė. The linguistic, historical material and the material of genealogical databases are used. A hypothesis is raised that the prevailing view on the direct relation between the use of a dialect and ethnic origin or historical roots of dwellers is too straightforward and not well-founded. What is more, it is sought to analyse the peculiarities of languages and dialects of the western Aistians as well as contacts between those languages, which are reflected in surname forms of Melnragė dwellers. It was determined that most Melnragė dwellers who were involved in fishing were of Aistian origin, whereas the others integrated or, before arriving in this region, have already been integrated in the Aistian environment. The prevailing language of communication between the fishermen was the “kuršininkai” dialect, regardless of the ethnic origin of the users. As the material of various periods shows, most fishermen inherited the craft of the family together with linguistic and cultural traditions.

• Etnologija / Ethnology
• Kalbotyra / Linguistics