Kraštovaizdžio su kryžiumi ištakos ir tradicija Lietuvos dailėje

LTXX a. pradžioje kilęs nacionalinio meno sąjūdis įpratino lietuvio akį pastebėti melancholiškai poetišką kaimo kraštovaizdį su kryžiumi ir laikyti jį Lietuvos kultūros savastimi. Dailininkai, vedini idėjos sukurti nacionalinį stilių, atkreipė dėmesį į tautodailės tradiciją, užmezgė aktyvų kūrybinį dialogą su kaimiškosios kultūros suformuotu liaudies menu, sėmėsi iš jo patirties. Todėl neatsitiktinai pirmųjų lietuvių dailės parodų dalyvių kūrybą persmelkė liaudies meno formos, iš jo perimta ornamentika, stilizacija, koloritiniai deriniai, pamėgti simboliai ir motyvai. Kur kas dažnesni tapo ne miesto šurmulio pripildyti, o kaimiškosios ramybės kupini kraštovaizdžiai su kryžių siluetais, perteikiančiais realistinį žvilgsnį arba turinčiais gilią simbolinę prasmę. Pagrindiniai jų elementai - melancholiška Lietuvos gamta, žmogus ir kryžius (meninių kryčių tėkmėje kito tik jų santykis). Straipsnyje analizuojamas šis XX a. pradžios Lietuvos dailėje itin paplitusio kraštovaizdžio su kryžiumi tipas. Atsekamos jo ištakos XIX a. pradžios romantizmo epochoje, tolesnė raida realizmo bei nacionalinio romantizmo meninių krypčių kūriniuose. Kraštovaizdis su kryžiumi, laikomas lietuviškosios kultūros savastimi, aptariamas atsižvelgiant į platesnį europinį dailės kontekstą, atrandama jo analogų Vokietijos, Lenkijos dailėje. Taip atsiskleidžia bendrumai ir savitumai.Reikšminiai žodžiai: Lietuvos peizažas; Romantizmas; Kraštovaizdis su kryžiumi; Lithuanian painting.

ENThe national art movement, which arose in the beginning of the 20th century encouraged the eye of a Lithuanian person to notice a melancholically poetic rural landscape with the cross and consider it a part of the Lithuanian culture. The artists, encouraged by the idea of creation of the national style, drew their attention to the folk art tradition, started an active creative dialogue with the folk art, formed by the rural culture and drew their inspiration from it, therefore it is not a coincidence that the art of the first participants of Lithuanian art exhibitions was saturated by folk art forms, the ornamentation, pastiches, combinations of colors, symbols and motives, taken over from the folk art. The landscapes, full of rural serenity, containing silhouettes of crosses, rendering the realistic view or having deep symbolic meaning were much more frequent than those, full of township uproar. The main elements of the images were the melancholic nature of Lithuania, the man and the cross (only the relation between the three aspects was changing in the progress of art directions). The article analyzes the type of the landscape with a cross, which was especially wide-spread in Lithuanian art of the beginning of the 20th century. The origins of such landscape are traced back to the epoch of Romanticism of the 19th century and its further development is seen in the works of artistic directions of realism and national romanticism. The landscape with a cross, which is considered a part of Lithuanian culture, is discussed in consideration of the wider European artistic context, its analogues in German and Polish art are noticed, thus commonalities and peculiarities are revealed.