Obstacles to successful transition into the Lithuanian labour market: experiences of sensory disabled youth

LT[...] Straipsnyje pristatomos sensorinę negalią turinčių jaunų asmenų (21-31 metų amžiaus) perėjimo į darbo rinką patirtys, atskleidžiamos pagrindinės problemos ir kliūtys, su kuriomis negalią turintys jaunuoliai susiduria ketindami įsitraukti ar įsitraukdami į Lietuvos darbo rinką. Tyrimo problemą sudaro šie klausimai: kokios yra sensorinę negalią turinčių jaunuo- lių patirtys, susijusios su įsitraukimu ir dalyvavimu Lietuvos darbo rinkoje; kokie darbo rinkos vertinimai ir profesiniai lūkesčiai atsiskleidžia sensorinę negalią turinčių jaunuolių patirtyse ir nuomonėse; su kokiomis kliūtimis sensorinę ne-galią turintys jaunuoliai susiduria ieškodami darbo ir pradėję profesinį kelią. Šio straipsnio tikslas - atskleisti pagrindines kliūtis, ribojančias sensorinę negalią turinčių jaunuolių įsitraukimo į darbo rinką galimybes Lietuvoje. Per tyrimą atlikta 11 giluminių interviu su sensorinę negalią turinčiais jaunuoliais (21-31 metų amžiaus). [...] Tyrime dalyvavo 6 moterys ir 5 vyrai, turintys sensorinę (klausos ir regėjimo) negalią. Visų tyrime dalyvavusių informantų negalia - įgimta arba atsiradusi ankstyvoje vaikystėje. 6 informantai buvo įgiję aukštąjį išsilavinimą, 3 jauni asmenys tyrimo metu studijavo aukštosiose mokyklose, 2 sensorinę negalią turintys jaunuoliai turėjo vidurinį arba profesinį išsilavinimą.[...] Per tyrimą jaunuoliai akcentavo, kad sensorinė negalia nedaro poveikio jų gebėjimams dirbti. Teigiama, kad kai kurios negalios yra sunkiai identifikuojamos aplinkinių ir darbdavių, todėl, siekiant išvengti negalios stigmos, siekiama kuo ilgiau neatskleisti nepastebimos negalios. Sensorinę negalią turinčių jaunuolių nuomone, Lietuvoje įgyvendinamos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės, pavyzdžiui, įdarbinimas subsidijuojant, profesinė reabilitacija ir kt. yra reikšmingos gerinant negalią turinčių asmenų užimtumą ir įsitraukimo į darbo rinką galimybes. Tačiau akcentuojama, kad profesinės reabilitacijos trukmė per maža, o profesinės reabilitacijos programose siūlomos specialybės nėra paklausios Lietuvos darbo rinkoje. Remiantis neįgalaus jaunimo patirtimis, didžiausios paramos ir pagalbos įsitraukiant į darbo rinką sulaukiama iš pažįstamų asmenų ar šeimos narių. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Darbo rinka; Jutiminė negalia; Neįgalus jaunimas; Sensorinė negalia; Disabled youth; Labour market; Sensory disabilities.

ENThe aim of this paper is to disclose obstacles that limit the successful transition of sensory disabled youth into the labour market. The empirical data used in this article came from 11 in-depth interviews with 21-31-year-old young people with sensory disabilities. Young people with sensory disabilities participating in this study identified several barriers that act to limit their transition/participation into the labour market in Lithuania. These obstacles included both internal and external factors including incorrect occupational decision-making, attitudinal barriers/discrimination in education and the labour market, disabled youth motivation for work, and strategies of disability disclosure. In addition, there is a discussion about labour market policy and its impact on transition into the labour market for people with disabilities. In-depth interviews with sensory disabled youth disclosed that both internal and external factors are important during the transition into the labour market. On the one hand, sensory disabled young people have rights to choose and create their personal well-being that depends in most cases on personal motivation and early career consideration/planning. On the other hand, adequate conditions in the educational system and work place as well should be created that depend on legal regulation, social policy and common attitudes toward disability and disabled people. [From the publication]

• Sociologija / Sociology
• Psichologija / Psychology