Истоки и развитие литовского музыковедения

LTNuo pat XX a. pradžios Lietuvos muzikologijos raida buvo komplikuota. XX a. pirmojoje pusėje muzikologijos problematika apėmė tik muzikos kūrinių empirinę analizę bei muzikos istorijos tyrinėjimus. Nuo XX a. vidurio muzikologija sukūrė savo metodiką bei perėmė kitų mokslo sričių metodus. Taip ji tapo viena iš humanitarinių mokslų teorinių mokslinių tyrimų krypčių ir pakilo iki tarpdisciplininių tyrimų lygio. Tai leidžia muzikologams tyrinėti ne tik specifinius, bet ir sudėtingus, su muzikos meno funkcijomis bei šiuolaikinės visuomenės kultūra ir gyvenimu susijusius klausimus. Tad šiandien Lietuvos muzikologija nėra monolitinė tyrimų kryptis. Išskiriamos dvi tyrimų kryptys: pirmoji susijusi su muzikos istorija, o antroji – su naujais teoriniais atradimais. Istorinė kryptis apima sisteminius tyrimus, kai istoriniai duomenys yra analizuojami plačiame politiniame ir socialiniame kontekste. Šiuolaikinės lietuvių muzikologijos tyrimų naujovės remiasi kitų mokslo sričių metodais ir duomenimis bei tarpdisciplininiais tyrimais. Be to, tarpdisciplininiai tyrimai yra susiję su naujų muzikos stilių atsiradimu, ypač su postmodernizmu.Muzikologijos raida paskatino naujų, vadinamųjų „paralelinių“ tyrimo krypčių atsiradimą, ypatingai etnomuzikologijoje. Pastarosios raida buvo panaši į visos muzikologijos raidą: viskas prasidėjo nuo lokalių, vienos tautos liaudies melodijų, dainų, šokių, instrumentinės muzikos empirinių tyrimų. Vėliau ji išaugo į plataus masto etninės kultūros, socialinių ir kultūrinių funkcijų lyginamuosius tyrimus, naujų liaudies muzikos atgimimo modelių kūrimą, kultūros paveldo pritaikymą šiuolaikinės visuomenės poreikiams. Be to, muzikologija daro pastebimą poveikį muzikos pedagogikai, naujų muzikinių interpretacijų tyrimų susiformavimui, muzikos žurnalistikai. Šiuo metu muzikos publicistika Lietuvoje laikoma muzikologijos dalimi. Lietuvos muzikologų veikla, platus jų mokslinių interesų spektras leidžia muzikologams tapti aukšto lygio pareigūnais universitetuose bei kitose akademinėse, muzikos bei kultūros institucijose, kur moksliniai tyrimai yra pritaikomi praktinėje veikloje. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Etninė muzika; Etnomuzikologija; Tautosaka; Lietuviška mkuzika; Lietuvių muzika; Muzikologija; Muzikos istorija; Muzikos teorija; Ethno music; Ethnomusicology; Etnomusicology; Folk music; Lithuanian music; Music history; Music theory; Musical histry; Musical theory; Musicology.

ENThe development of Lithuanian musicology since its origin in the beginning of the 20th century has been complex. In the early period of the development (the beginning and the middle of the 20th century) musicological issues were based mainly on the narrow empiric analysis of the musical pieces and reflection of the history of music. Since the middle of the 20th century musicology has developed its own methodology, as well as adopted the methods of other scientific research directions. Consequently, it became one of the theoretical scientific research directions of the humanities and has reached the level of interdisciplinary researches. This enables musicologists to study not only specific, but also complex questions concerning functions of musical art and thouse of the modern society's culture and life. That is why Lithuanian musicology today is not a monolithic scientific direction. Two branches of studies are distinguishable. The first one is related to the history of the music and the other reflects new theoretical discoveries. The historical branch includes systematic research, according to which historical data are analysed in the wide political and social context. All innovations of the current research of the Lithuanian musicology are determined by methods and the data, traditionally used by other scientific directions, as well as the interdisciplinary view of the problems researched. Furthermore, interdisciplinary studies are determined by the appearance of new music styles, especially with the styles of the postmodern directions of the modern music.It is evident that the development of Lithuanian musicology had given an impulse for the formation of new research branches of so-called "parallel" directions, and particulary for ethnomusicology. The process of its development was similar to that of musicology: it began from the local empiric studies of folk melodies, songs, dances, instrumental music, which in the past was connected with the heritage of only one nation. Finally, it grew to the wide comparative research of ethnic culture, social and cultural functions, creation of new models of the revival of ethnic music, the usage of the cultural heritage for the contemporary society's needs. Moreover, musicology noticeably influenced musical pedagogy, as well as the formation of a new direction of the research of music interpretation and to the practise of musical journalism. Nowadays, musical publicistic writing in Lithuania is considered to be a branch of musicology. Finally, the activity of the distinguished leaders of the Lithuanian musicology and the great scope of their scientific interests enable them to achieve high positions in universities and other scientific as well as musical and cultural state institutions, where the results of their scientific research are being adopted in pedagogical and musical practices. [From the publication]