LTStraipsnyje nagrinėjamas santykis tarp dviejų iš pirmo žvilgsnio nederančių reiškinių – architektūros, kaip meno srities, ir teisinio reguliavimo, kaip teisinėmis priemonėmis daromo poveikio žmonių sąmonei ir elgesiui. Bet koks teisės aktuose nustatomas reikalavimas, kuriuo uždraudžiama, įpareigojama ar įgaliojama elgtis vienu ar kitu būdu, apriboja žmogaus laisvę pačiam pasirinkti savo elgesio būdą. Architektūros, kaip meno, srityje tai pirmiausia suponuoja kūrybinės laisvės suvaržymus, statiniams keliami reikalavimai riboja ir statytojo teises. Todėl straipsnyje, skirtame vienam iš tokių suvaržymų – architektūros kokybės kriterijams, siekiama atsakyti į du pagrindinius klausimus: 1) ar tikrai egzistuoja tokių kriterijų nustatymo poreikis; 2) ar galima (leistina) nustatyti tokius autoriaus ir statytojo teisių ribojimus. Siekiant išsamiau atskleisti pasirinktą temą, straipsnyje aptariama teisinio reguliavimo samprata ir jo tikslai, pristatomi viešąjį interesą sudarantys visuomenės poreikiai architektūros srityje, kartu išreiškiamas ir autorės požiūris į nagrinėjamų kriterijų nustatymo metodiką, pateikiamos pagrindinės jų identifikavimo gairės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Architektūra; Architektūros kokybės kriterijai; Architektūros reikalavimai; Esminiai statinio; Esminiai statinio architektūros reikalavimai; Teisinis reguliavimas; Viešasis interesas; Architectural quality criteria; Architectural quality criteria, essential building architectural requirements; Architecture; Essential building architectural requirements; Legal regulation; Public interest.
ENThe article examines the relationship between the two phenomena incompatible at first glance – architecture as field of art, and legal regulation as a legal means to impact people‘s consciousness and behaviour. Any requirement imposed by legislation which prohibits, obliges or empowers to act in one way or another limits the freedom of people to choose their own way of behaving. In the field of architecture as an art it primarily supposes the constraints of creative freedom, and building requirements also restrict the rights of the builder. Therefore, this article is dedicated to one of such constraints – architectural quality criteria – and seeks to answer the two key questions: 1) is there indeed a demand for determining such criteria, 2) is it possible (acceptable) to set such restrictions of rights of the author and the builder. In order to examine the chosen topic in more detail, the article discusses also the legal regulatory concept and its objectives, as well as the author‘s approach to the methodology for determining the criteria, presenting their potential identification guidelines. [From the publication]