Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių internacionalizacijos ir tarpkultūrinės kompetencijos integracija

LTTyrimo tikslas – siekiant atskleisti tarpkultūrinės kompetencijos svarbą internacionalizacijai, išanalizuoti Lietuvos mažų ir vidutinių įmonių vadybininkų bei vadovų tarpkultūrinę kompetenciją. Nustatyta, kad MVĮ vadovų / vadybininkų tarpkultūrinė kompetencija yra vidutinio lygio. Vertinant tarpkultūrinės kompetencijos elementus nustatyta, kad respondentai puikiai įvaldę užsienio kalbų gebėjimus, kas, daugelio mokslininkų manymu, yra vienas svarbiausių ir būtiniausių tarpkultūrinės kompetencijos elementų. Be to, pasižymima stipria motyvacija bei savęs, kaip tam tikros kultūros (šiuo atveju – Lietuvos) atstovo, suvokimu. Ugdant tarpkultūrinę kompetenciją derėtų atkreipti dėmesį į tarpkultūrinių žinių įgijimą bei įgūdžių tobulinimą. Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvos MVĮ yra išvysčiusios plačius tarptautinius ryšius – nors dauguma įmonių apsiriboja Baltijos šalių ar Europos Sąjungos valstybėmis, dažna įmonė turi verslo ketinimų ir kontaktų Rytų Azijoje ar net Afrikoje. Lietuvos MVĮ turi dar daug neišnaudoto potencialo plėstis į tarptautines rinkas, nes įmonės, kurios kol kas yra neinternacionalizuotos, pasižymi puikiomis specialistų prancūzų ir vokiečių kalbų žiniomis; tai stiprus, bet neišnaudotas potencialas. Lietuvos MVĮ pasižymi vidutinio lygio tarpkultūrine kompetencija, todėl artimos kultūros rinkose jos gali susitvarkyti su kylančiais verslo plėtros iššūkiais, bet, vykdant internacionalizaciją kultūriškai labiau nutolusiose pasaulio rinkose, tai gali lemti verslo sandėrių nesėkmes ir / ar kylančius komunikacinius konfliktus.Lietuvoje nėra kreipiama tinkamai dėmesio internacionalizacijos procesams, juo labiau tarpkultūrinės kompetencijos svarbai. Lietuvių verslininkai turi pranašumą prieš kitų valstybių verslininkus, nes išmano tiek europietišką, tiek slavišką mentalitetą, kitaip tariant, jie turi natūraliai išvystytą tarpkultūriškumą. Tai šiandieniniame verslo pasaulyje yra didžiulis konkurencinis pranašumas, vykdant verslo internacionalizaciją. Kita vertus, kiekviena įmonė turi pati nuspręsti, kokiu būdu pradės vystyti internacionalizaciją, kiek dėmesio skirs tarpkultūrinei kompetencijai, kadangi sunku rasti visoms kultūroms vieną bendrą vardiklį. [parengta pagal anglišką santrauką]Reikšminiai žodžiai: Globalizacija; Internacionalizacija; Mažos ir vidutinės įmonės; Tarpkultūrinė kompetencija; Tarptautinė plėtra; Užsienio rinkos; Foreign markets; Globalization; Intercultural competence; International development; Internationalization; Small and medium business (SME).

EN[...] The aim of the research is to analyze intercultural competence of managers and executives of small and medium enterprises in Lithuania in order to reveal the importance of intercultural competence for internationalization. The empirical research carried out has found that executives/managers of SMEs have a moderate level of intercultural competence. Having evaluated the components of intercultural competence, it was found that the respondents have mastered foreign language skills, what many scientists believe to be one of the most important and necessary components of intercultural competence. They also have a strong motivation, and perceive themselves as a member of a certain culture, in this case, of Lithuanian culture. It should be noted that the participants of the research, improving intercultural competence, should pay attention to the acquisition of intercultural knowledge, as well as to improvement of the skills. The research has revealed that the Lithuanian SMEs have developed broad international relations – even though most companies are limited to the Baltic States or the European Union, many companies have business intentions and contacts in East Asia or even Africa. Lithuania has a lot of untapped potential to expand into international markets, as the companies, which are little internationalized, are characterized by excellent French and German language skills; this is strong, but underused potential of these companies. Lithuanian SMEs are also characterized by a moderate level of intercultural competence, therefore, in the markets of the close culture they perfectly cope with the emerging challenges of business development, however, when implementing internationalization in the culturally more distant global markets, this may lead to failed business transactions and/or communicative conflicts.In Lithuania no proper attention is paid to internationalization processes, especially to the importance of intercultural competence. Lithuanian entrepreneurs have an advantage over entrepreneurs of other countries, because of their knowledge of both the European and the Slavic mentality, in other words, they have naturally developed interculturalism. When implementing business internationalization today’s business receives a huge competitive advantage. On the other hand, every company has to decide itself in what way it will start to develop internationalization, how much it will focus on intercultural competence, since it is difficult to find one common denominator for all cultures. [From the publication]

• Mokslinių tyrimų metodologija ir metodai : (edukologija ir kiti socialiniai mokslai) / Kęstutis Kardelis. Šiauliai : Lucilijus, 2005. 398 p.
• Socialinių mokslų tyrimų metodologija / Rimantas Tidikis. Vilnius : Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2003. 626 p.
• Stereotipai ir jų devizualizacija tarpkultūrinėje komunikacijoje / Valdas Pruskus. Filosofija. Sociologija. 2010, t. 21, Nr. 1, p. 29-36.
• Tarpkultūrinės kompetencijos ugdymas aukštojo mokslo internacionalizacijos kontekste (magistrantūros studijų aspektas) : disertacija / Eglė Virgailaitė-Mečkauskaitė. Šiauliai : Šiaulių universiteto leidykla, 2011. 193 p.
• Tarptautinės organizacijos tarpkultūrinės kompetencijos valdymas : disertacija / Kristina Keršienė. Kaunas, 2010. 156 p.
• The Development of multiculturalism from the historical perspective / Vladimiras Gražulis, Liudmila Mockienė. Lithuania towards a multicultural society: experience, issues, and perspectives / Vladimiras Gražulis, Liudmila Mockienė, Tadas Sudnickas, Rūta Dačiulytė. Vilnius: Mykolas Romeris University, 2022. P. 27-134.
• Vadovų tarpkultūrinė kompetencija Lietuvos organizacijose / Nijolė Petkevičiūtė, Rasa Budaitė. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2005, Nr. 36, p. 133-150.