LTRecenzijoje aptariami du 2004 m. išleisti tarptautinių santykių viziją siūlantys veikalai: R.Kagan „Apie rojų ir galią: Amerika ir Europa naujoje pasaulio tvarkoje“ bei N.Fergusson „Colossus: the Price of Americas Empire“. Recenzentas teigia, jog pirmojoje knygoje trūksta originalių minčių, ji reprezentuoja tam tikrą intelektualinę amerikietiškosios politinės minties stagnaciją. Antroji knyga vertinama žymiai palankiau prognozuojant, jog provokuojančios įžvalgos apie Amerikos imperiją gali turėti įtakos ateities diskusijoms apie naują pasaulio tvarką. R.Kagan tvirtina, kad JAV ir Europos nesutarimai kyla dėl strateginės kultūros skirtumų, kuriuos lemia galios nelygybė, bei vienintele priemone problemai spręsti laiko europiečių požiūrio kaitą, o ne realizmo dogmų peržiūrėjimą JAV užsienio politikoje. Tuo tarpu N.Fergusson teigia, jog pasaulis gyvena Amerikos imperijos – galybės, kuri palieka ryškų pėdsaką tarptautinių santykių raidoje – amžiuje. Šis autorius remia pasaulinės imperijos idėją argumentuodamas, jog anarchiška suverenių valstybių bendrija negali įveikti nūdienos grėsmių. N.Fergusson mano, kad JAV vykdomos imperialistinės politikos neigimas yra pavojingas bei neleidžia Amerikai tinkamai išnaudoti unikalios istorinės galimybės padaryti pasaulį saugesnį. Pabrėždamas, jog stiprėjanti integracija globalizacijos sąlygomis vis labiau išsklaido galią, autorius taip pat pateikia originalų pasiūlymą apsvarstyti apolinio pasaulio, kuriame nė viena šalis neturėtų pakankamai galios daryti lemiamą įtaką kitų šalių veiksmams, galimybę.Reikšminiai žodžiai: Galia; Postmodernizmas; Jungtinės Amerikos Valstijos (United States of America; JAV; USA); Power; Postmodernism; US.
ENThis review discusses two works published in 2004 that propose a vision of international relations: R. Kagan’s "About Paradise and Power: America and Europe in the New World Order" and N. Ferguson’s "Colossus: The Price of America’s Empire". The reviewer claims that the first book lacks original ideas; it represents a certain intellectual stagnation of American political thought. The second book received a much more positive evaluation, forecasting that the provocative insights about the American empire can have an impact on future discussions about the new world order. R. Kagan claims that the disagreements between the United States and Europe arise because of differences in strategic culture, which are determined by the inequality of powers, and it considers the only solution to be a change in the Europeans’ attitudes, and not a review of dogma of realism in US foreign policy. Whereas N. Ferguson claims that the world lives in the century of American empire, a power that leaves a clear trace in the development of international relations. This author bases his defence of world empire on the sense that an anarchic community of sovereign countries cannot overcome the present dangers. N. Ferguson believes that the negation of the imperialistic policy carried out by the United States is dangerous and does not allow the United States to properly use its unique historical imperative to make the world a safer place. The author also makes an original proposal to consider the possibility of an “apolar world,” in which a single country would not have enough power to exert a determinant influence on the actions by the other countries.