Ideologija ir XX a. Lietuvos baleto raida

LTTeatras su politiniais ir ideologiniais tikslais siejamas nuo seniausių laikų. Baletas – dramaturginėmis, choreografinėmis ir scenografinėmis priemonėmis kuriama teatro forma – ilgą laiką atliko reprezentacinę paskirtį, o XX a. pr. atskiruose socialiniuose ir politiniuose kontekstuose įgavo ir propagandinių, ideologiškai angažuotų tikslų. Lietuvoje ši kūrybos sritis yra pati jauniausia, tačiau jos ryšiai su ideologine kultūros politika taip pat gali būti apčiuopti, o palyginus juos su gretimų kultūrų pavyzdžiais, įvertinti kaip savitos meninių ir ideologinių siekių transformacijos. Šio straipsnio tikslas – ištirti, kokią įtaką darė choreografinei Lietuvos kultūrai besikeičianti XX a. politinė situacija ir jos formuojamos ideologinės nuostatos. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baletas; Baletas, choreografija, politika, ideologija; Choreografija; Ideologija; Politika; Ballet; Ballet, choreography, politics, ideology; Choreography; Ideology; Policy.

ENFor a long time ballet was considered a representative form of art, but in the beginning of the 20th century it acquired some aspects of social and political propaganda. This approach was characteristic of the cultural policy of the Soviet Union and was partly transported to Lithuanian ballet (production “Lithuanian Rhapsody” by Jurgis Karnavičius, choreographed by Pavel Petrov and presented on the 10th anniversary of the Lithuanian Independence Day was one of the attempts to shape Lithuanian national identity). Connections between ballet and Soviet ideology started to develop with the help of “drama-ballet”: Bronius Kelbauskas choreographed ballets of Boris Asafjev “The Fount of Bakhchisaray” and “The Captive of Caucasus” and later “A Red Poppy” by Reingold Glier. These principles were used in his first big-scale production “The Betrothed” by Juozas Pakalnis, stressing the social element in the plot of the performance. When Lithuania was incorporated into the Soviet Union, ballet got some aspects of Soviet ideology, which was reflected in several performances produced in Lithuania: struggle between socialism and capitalism (“Svetlana” by Dmitry Klebanov), fight of classes (“Laurencia” by Alexander Krein, “On the Seashore” by Julius Juzeliūnas), international friendship (“Svetlana”, “On the Seashore”), colonialism (“Rigonda” by Romuald Grinblat), racism (“Fading Cross” by Antanas Rekašius), cold war (“Coast of Hope” by Andrei Petrov), Soviet victory in the Second World War (“Alive Forever” by Antanas Rekašius). [From the publication]