"Prawdziwe cacko architektury" : kaplica p.w. Św. Jana chrzciciela w Jabłonowie nad Niemnem

LTStraipsnyje aptariama Jablonovo-Litovsko prie Nemuno (dabar – Baltarusijos teritorija) dvaro koplyčia, kurią apie 1748 m. savo LDK rezidencijoje įrengė ekscentriškasis kunigaikštis Juozapas Aleksandras Jablonovskis. Koplyčia statyta, remiantis Volčyno vėlyvojo baroko bažnyčios pavyzdžiu, greičiausiai pagal garsaus Varšuvos architekto Johano Zigmanto Deibelio projektą, o fasadas dekoruotas à la grecque stiliumi apie 1770 m. Manoma, kad tai ankstyviausias neoklasicizmo stiliaus fasadas Lietuvoje. Remiantis negausiais archyviniais šaltiniais ir rezidencijos tiesiogine apžiūra, straipsnyje rekonstruojama pastato istorija bei rezidencijos išdėstymas, kur koplyčia tampa meno kūriniu, šlovinančiu patį kunigaikštį. Nagrinėjami didikų fundacijų ypatumai bei sakralinių objektų pasiskirstymo tarp katalikų ir unitų klausimai. Taip pat atkreipiamas dėmesys į vietinio mineralo – pelkių geležies rūdos – panaudojimą sienų dekore: meistriški baltos ir juodos (ar tamsiai rudos) spalvų kontrastai leido pastatui įgauti elegantišką neoklasicistinę išvaizdą. [versta iš angliškos santraukos]Reikšminiai žodžiai: Bazilijonų vienuoliai; Dvaro koplyčia; Jozefas Aleksandras Jablonovskis; Juozapas Aleksandras Jablonovskis; Lietuviškasis Jablonovas; Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK; Grand Duchy of Lithuania; GDL); Liudviko XVI stilius; Rezidencija; Volčynas; Basilian monks; Court chapel; Jablonow Litewski; Jozef Aleksander Jablonowski; Juzef Aleksander Jablonowski; Residence; Style of Ludwik XVI; Wolczyn.

ENThe text is devoted to a court chapel at Jabłonów Litewski on the Neman (currently in Belarus) founded around 1748 by an eccentric patron, Prince Józef Aleksander Jabłonowski, together with his residence in the Grand Duchy of Lithuania. The architecture of the chapel was directly modelled on a late baroque church at Wołczyn, probably by making effective use of its design by an eminent Warsaw architect Johannn Sigismund Deybel, while elevations were ornamented à la grecque as late as in the 1770s, possibly introducing the earliest neoclassicist forms in Lithuania. Based on restricted archival sources combined with site inspection, the article reconstructs the history of the building and disposition of the residence, placing the chapel within its composition as a Gesamtkunstwerk serving the glory of the owner. It analyses the mechanisms of magnate foundation and the problem of sharing the sacred objects by the Roman Catholic and Uniate rites. It also emphasizes originality of exploiting local mineral – bog iron – in wall decoration, which with its skillful contrast of white and black (or dark russet) gave the building an air of elegant neoclassicist costume. [From the publication]