Nostalginis diskursas lietuvių memuaristikoje

LTStraipsnyje, remiantis rusų literatūrologo Ilono Fraimano teorinėmis įžvalgomis ir jo pateikta memuarinių tekstų tipologija, analizuojama lietuvių memuaristikos dis-kursyvinė raiška (diskurso strategijos), bandant pritaikyti pagal žanro specifiką na-ratologijos teorinius principus. Diskursas čia suprantamas kaip įvykių visumą iš tam tikros pozicijos perteikiantis pasakojimas. Analizuojami diskurso fragmentai – kon-kretūs kalbiniai (gramatiniai) pasakojimo požymiai: 1) nurodantys memuarų rašymo tikslus (intencijas) ir pasakotojo ir / arba veikiančio subjekto požiūrį bei santykį su aprašomuoju objektu, 2) žymintys pasakojimo laiko logikos pažeidimus ir / arba pa-sakojimo lygmenų pažeidimus, 3) atskleidžiantys vidinės (pasakotojo-veikiančio su-bjekto) ir išorinės (pasakotojo-adresato) komunikacijos santykį. Straipsnyje apžvelgti literatūrologės Svetlanos Boym teoriniai nostalgijos tyrinėjimai svarbūs analizuojant konkrečius memuarinius tekstus, kuriuose nostalginis pasakojimo pradas yra itin ryškus ir iš esmės veikiantis diskursyvinę jo raišką. Siekiant atskleisti autoriaus (pasakotojo, veikiančio subjekto) santykį su pasakojimo objektu, nagrinėjama nostalgijos, kaip specifinio, su vaizduote susijusio atminties aspekto, raiška.Memuariniuose pasakojimuose veikiančio subjekto sąmonėje nostalgija iškyla įvairiais pavidalais – ir kaip netiesioginė patirtis, formuojanti subjekto santykį su praeities erdvėlaikiu, ir kaip paties subjekto būsena, atsiskleidžianti arba refleksyvia meditacija ir skausmingu iliuzinio objekto ilgesiu, arba praeities atkūrimu ne tik individualioje, bet ir kolektyvinėje atmintyje mito ar simbolio pavidalu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Audronė Girdzijauskaitė; Diskurso strategija; Gražina Mareckaitė; Judita Vačiūnaitė; Literatūra; Atsiminimai; Memuarinis pasakojimas; Nostalgija; Silvija Lomsargytė-Pukienė; Audronė Girdzijauskaitė; Discours strategy; Discourse strategy; Gražina Mareckaitė; Judita Vačiūnaitė; Lithuanian literature; Memoirs; Memoirs narrative; Memory; Nostalgia; Nostalgy; Silvija Lomsargytė-Pukienė.

ENThe present paper analyses discourse strategies in the Lithuanian memoirs on the basis of the Russian literature theorist Ilon Fraiman’s theoretical insights and suggested typology of memoirs. According to the specifics of the genre a modified narratological methodological approach is applied. Discourse is understood here as a whole of metanarration fragments consisting of memoirs intentionality and the narrator’s approach to describing events, the time gap between the narration and the narrated events, internal (author–narrator–subject) and external (author–reader) communication. Svetlana Boym’s study on the nostalgia and its theoretical aspects is relevant to the analysis of the memoirs, where the aspect of nostalgia is very intense and basically acts in its discursive expression. In order to reveal the author’s (narrator’s, subject’s) relation with the object of narrative, nostalgia is examined as a specific aspect of the memory and the imagination at the same time. In the mind of the subject nostalgia arises in various forms – as an indirect experience, forming subject’s approach to the past, and as the subject’s status, which unfolds reflexive meditation and painful longing for the phantom object, or restoration of the past, not only in the individual, but also in the collective memory. [From the publication]

• Atminties imperatyvai : Lietuvos istorijos mitologinimas Juditos Vaičiūnaitės ir Sigito Gedos poezijoje / Gitana Notrimaitė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010. 263 p.
• Autobiografinis paktas kaip architektūrinis palimpsestas: Juditos Vaičiūnaitės "Mabre viešbutis" / Aušra Kundrotaitė. Colloquia. 2021, 46, p. 135-156.
• Parašyta moterų / Viktorija Daujotytė. Vilnius : Alma littera, 2001. 853 p.
• Pokario atminties pasakojimai: laisvės kovų dalyvių atsiminimai / Rita Tūtlytė. Žmogus ir žodis. 2018, 2, p. 4-29.
• Santykio su praeitimi bruožai autobiografiniuose pokario vilniečių pasakojimuose / Radvilė Racėnaitė. Tautosakos darbai 2018, 56, p. 218-236.