Nemo tenetur se ipsum accusare principo turinys reformuotame baudžiamajame procese

LTStraipsnyje atskleidžiamas nemo tenetur se ipsum accusare principo (teisės tylėti), kaip absoliučios konstitucinės aksiomos, turinys. Straipsnyje suformuluojamos šios išvados: 1. Svarbiausias konstitucinis tikslas – užtikrinti žmogui realią ir veiksmingą galimybę laisvai apsispręsti, ar ir, jei taip, tai ką jis nori pasakyti valstybės pareigūnams jo atžvilgiu vykdomame baudžiamajame procese, gali būti pasiektas tik jei Konstitucijos 31 str. 3 d. įtvirtinta teisinė sąvoka parodymai suvokiami plačiau, nei tai daro Lietuvoje vyraujanti baudžiamojo proceso teisės praktika. 2. Būtinas nemo teneturs e ipsum accusare principo turinio elementas yra baudžiamojo persekiojimo ir teisingumo institucijų pareigūnų pareiga kiekvienoje (bet kurioje) proceso stadijoje ar etape išaiškinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui teisę tylėti (atisakyti duoti parodymus ir paaiškinimus). 3. Vertimu duoti parodymus remiantis Konstitucijos 31 str. 3 d. pripažįstamas tiek tiesioginis faktinis poveikis apklausiamo žmogaus kūnui ir psichikai, kai tuo siekiama daryti įtaką žmogaus valiai apsispręsti prievartą vartojančio asmens norima linkme, tiek teisinės ar faktinės priemonės ar būdai, kuriais netiesiogiai signalizuojama apklausiamajam, jog apsisprendęs tylėti, jis rizikuoja patirti papildomus teisinius ar faktinius nepatogumus, tiek ir teisės tylėti neišaiškinimas, ne laiku ar netinkamas išaiškinimas. 4. Siekiant užtikrinti, kad nemo tenetur se ipsum accusare principas būtų veiksminga procesinė galimybė, o ne privilegium odiosum, siūlomos atlikti atitinkamos Baudžiamojo proceso kodekso korektūros.Reikšminiai žodžiai: Niekas neprivalo kaltinti savęs paties principo turinys; Įtariamojo ir kaltinamojo apklausa; Essence of the principle nemo tenetur se ipsum accusare; Questioning of the suspect.

ENThe article discusses the meaning of the principle nemo tenetur se ipsum accusare (the right to remain silent) as an absolute constitutional axiom. The article formulates the following findings: 1. The main constitutional goal – to guarantee to the person a real and effective possibility to make a free decision on whether or not and how much does the persons want to tell to state officials in the criminal proceedings instituted against that person – may be achieved only if the legal concept of testimony established in part 3 of article 31 of the Constitution is interpreted more broadly than it is in the practice of the criminal procedure law in Lithuania. 2. The duty of the officials of law enforcement and judiciary institutions to inform the accused person about the right to remain silent (to refuse giving testimonies and explanations) at each (and any) stage or phase of the process is a necessary element of the principle nemo tenetur se ipsum accusare. 3. According to Part 3 of Article 31 of the Constitution, forced testimony refers to both direct factual impact on the body and the mind of the interrogated person when this aims to influence the will of the person in the way desired by the person using force, and the legal or factual measures that send indirect signals to the person under interrogation that by choosing to remain silent the person risks to undergo additional legal or factual inconveniences, and the failure to inform or improper or untimely informing about the right to remain silent. 4. In order to ensure that the principle nemo tenetur se ipsum accusare is an effective procedural option, and not a privilegium odiosum, it is suggested that appropriate corrections are made in the Criminal Procedure Code.