Pokalbiai kaip patirčių atverties ir prasmių kūrimo laukas : recenzija

LTKnyga Nevienareikšmės situacijos, sakytume, pratęsia Arvydo ir Stasio Sabonių pradėtą darbą, kurio rezultatas – straipsnių ir dokumentų rinkinys Rašytojas ir cenzūra3 . Šias labai skirtingas, tačiau į žmogiškosios atminties archeologiją orientuotas ir apie literatūros lauką prabylančias knygas skiria 23 metai, per kuriuos humanitarai, tyrinėjantys sovietmečio Atlantidą, iš esmės jau prarado 1990-aisiais savo šešiasdešimtmečius šventusiųjų kartą. Ir labai greitai praras Sovietų Sąjungos žlugimą mačiusius penkiasdešimtmečius. Dėl šios priežasties sovietmetį prisimenančių ir galinčių apie jį papasakoti atsakomybę dabar prisiima tie, kurie anuomet buvo dar visai jauni arba tik įžengę į penktą dešimtmetį. Kodėl taip nutiko? Akivaizdu, jog nenoras kalbėtis apie sovietmetį, jį prisiminti ir liudyti ilgą laiką buvo susijęs su keliomis viena kitą papildžiusiomis ir pastiprinusiomis priežastimis: 1) sovietmetį išgyvenusios tyliosios daugumos baime „O gal visa tai dar sugrįš?“ ir todėl – nenoru pernelyg atvirauti; 2) humanitarų (istorikų) siekiu naikinti baltąsias istorijos dėmes visų pirma į pagalbą pasitelkiant tuo metu tapusią prieinama naują archyvinę medžiagą; 3) bendra visuomenės nejautra pokalbiui kaip patirčių atverties ir prasmių kūrimo laukui (ši nejautra tampa itin akivaizdi turint omenyje kaimyninėje Lenkijoje klestintį gilių tradicijų „wywiad-rzeka“ žanrą); 4) visuomenėje pirmajame Nepriklausomybės dešimtmetyje susiklosčiusio konsensuso „dar per anksti apie tai kalbėti“ virsmas XXI a. palengva įsivyraujančia nuostata „o gal tiesiog pamirškime visą tą absurdą ir gyvenkime toliau“?.Įvertinus ką tik aptartus dalykus, tyrimo projektą „Literatūros laukas sovietmečio Lietuvoje“ įgyvendinusių ir jo pagrindu knygą Nevienareikšmės situacijos parengusių mokslininkų darbas atrodo labai prasminga ir, kaip teisingai pastebi leidinio sudarytojas Rimantas Kmita, laikui bėgant vis didesnę vertę įgysianti pastanga „sukaupti unikalios memuarinės medžiagos būsimiems literatūros lauko tyrinėjimams“ (p. 9). Kita vertus, būtų klaida manyti, kad aptariamos knygos „tikroji vertė“ bus pastebėta ir suprasta tik praėjus dešimtmečiams. [Iš teksto, p. 192]Reikšminiai žodžiai: Atmintis; Interviu; Istorija; Kritika; Sakytinė istorija; Sovietmetis; Sovietmečio literatūra; Vaizdinys; History; Image; Interview; Literary criticism; Memory; Oral history; Rimantas Kmita; Soviet literature; Soviet time.