Nevienareikšmės situacijos : pokalbiai apie sovietmečio literatūros lauką

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Nevienareikšmės situacijos: pokalbiai apie sovietmečio literatūros lauką
Editors:
Kmita, Rimantas, sudarymas [com]
Publication Data:
Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015.
Pages:
567 p
Notes:
Bibliografija išnašose ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Kmita, Rimantas.. Pratarmė. — Jakonytė-Kvedarienė, Loreta.. Ieškant neužrašyto - sakytinė istorija literatūros tyrimuose. — Daugirdaitė, Solveiga.. Draugas redaktorius. — Kmita, Rimantas.. Skaitymas sovietmečiu kaip neoficialus literatūrinis gyvenimas. — Mitaitė, Donata. Sovietmečio literatų ryšiai.
Subject Category:
LT
Atsiminimai. Biografijos / Memories. Biographies.
Reviews:
Recenzija leidinyje Colloquia. 2015, 34, p. 190-196
Summary / Abstract:

LTŠi knyga atsirado vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuotą projektą „Literatūros laukas sovietmečiu Lietuvoje“. Projekto vykdytojų tikslas buvo sukaupti unikalios memuarinės medžiagos būsimiems literatūros lauko tyrinėjimams, pradėti iš naujo interpretuoti to meto literatūros lauko struktūrą. Tai didžiausias tokio pobūdžio literatūrologų parengtas pokalbių ciklas pagal bendrą pusiau struktūruotą klausimyną. Per dvejus projekto vykdymo metus buvo pakalbinti 65 respondentai, surinkta daugiau medžiagos negu iššifruota (44 valandos jrašų ir 37 autoriniai lankai teksto). Pusiau struktūruotas klausimynas parengtas respondentų grupėms (rašytojams, vertėjams, kritikams, leidyklų ir knygų prekybos tinklo darbuotojams, redaktoriams, įvairaus lygio mokyklų pedagogams, bibliotekininkams, skaitytojams), kurios turėtų reprezentuoti literatūrinio lauko įvairovę. Siekta pakalbinti ne tik garsius literatūros lauko žmones, bet ir mažiau žinomus asmenis, kurie organizavo literatūrinius renginius, artimai bendravo su rašytojais ir kitais literatūros lauko dalyviais ar buvo eiliniai institucijų darbuotojai. Reikia pasakyti, kad eilinius literatūros lauko dalyvius arba stebėtojus buvo sunkiau prikalbinti interviu. Neretai tokie žmonės jautėsi neturintys papasakoti nieko svarbaus ir reikšmingo, esą nieko ypatinga nenuveikę, argumentavo nenoru kalbėtis, galiausiai nurodė į svarbesnius ar neva daugiau papasakoti galinčius asmenis. Projekto respondentai taip pat buvo ir rusų, latvių, estų literatai (Leonidas Bachnovas, Levas Anninskis, Vladimiras Volodinas, Janis Elsbergas, Janina Kursite, Janis Rokpelnis, Knutas Skujeniekas, Matsas Traatas, Aivaras Eipuras, Mara Svlre, Mara Grudule, Eva Martuža, Iveta Brūvere), rusų politikas Viktoras Kogan-Jasnyj.Projekto klausimyno tikslas - išsiaiškinti, kaip žmonės buvo susiję literatūros lauke, kaip veikė galios mechanizmai, koks buvo lauko dalyvių hierarchijos jausmas, kaip atrodė hierarchijos, žvelgiant iš privačios, neoficialios, asmeninės pozicijos. Respondentų klausta: kaip jie pateko į literatūros lauką, kas jiems čia padėjo ateiti, lydėjo pirmus žingsnius (redaktoriai, recenzentai ir kitokie užtarėjai); kaip susidaro savųjų ratai; kaip kyla konfliktai; kaip sovietmečio rašytojų bendruomenė buvo susiklosčiusi kūrybinių nuostatų, kultūrinio ir politinio elgesio, karjeros sampratų atžvilgiais? Klausta ir apie kultūrinės veiklos galimybes ir ribas, vidinės ir institucinės cenzūros patirtį. Dalis klausimų buvo susiję su kultūrinio gyvenimo empiriką ir buitimi: kada, kokiose vietose (kavinėse, redakcijose, privačiuose butuose ir „salonuose“, viešose erdvėse) rinkdavosi rašytojai; kokia buvo honorarų sistema ir privilegijos Rašytojų sąjungos nariams (butų paskyros, specialios gydymo įstaigos ir 1.1.); ar būta išskirtinių rašytojų aprangos kodų? Nemažas dėmesys klausimyne skirtas oficialaus (partijos nutarimų, rašytojų suvažiavimų) ir neoficialaus (pogrindžio, subkultūrinių judėjimų) literatūrinio gyvenimo skirtumams įvardyti. Stengtasi išsiaiškinti ir kai kurias skaitymo praktikas: iš kur buvo gaunamos retos, mažo tiražo, tik specialiuosiuose fonduose prieinamos knygos, kaip jomis dalytasi; ar egzistavo skaitymo „salonai“, knygų aptarimai bendraminčių rate; kada ir kaip pasiekė išeivijos literatūra, gal būta tiesioginių kontaktų su egzodo autoriais; ar buvo galvojama apie Ezopo kalbą?. [Iš Pratarmės]Reikšminiai žodžiai: Sovietmečio literatūra; Atsiminimai; Sakytinė istorija; Literatūros laukas; Soviet literature; Memoirs; Oral history; Field of literature.

ENThis book was born during the project Literary Field in Lithuania during the Soviet Period funded by the Research Council of Lithuania. The aim of the participants in the project was to accumulate unique memoir material for future research into the literary field and to take a fresh look at the structure of the literary field of that time. This is the largest cycle of interviews of this type prepared by literary critics on the basis of a general semi-structured questionnaire. During the two years of the project, 65 respondents were interviewed, over 44 hours of recordings and 37 author’s quires of text were transcribed. A semi-structured questionnaire was prepared for the respondent groups, which were to represent the variety of the literary field: writers, translators, critics, employees of publishing houses and book trade networks, editors, teachers of schools of different levels, librarians and readers. The aim was to interview not only the people who are well-known in the literary field but also the people who are not so widely known, the people who organised literary events, were in close contact with the writers and other participants in the literary field or were ‘ordinary’ employees of institutions. Also, the project respondents included Latvian, Estonian, Russian litterateurs (Leonid Bakhnov, Lev Anninsky, Vladimir Volodin, Janis Eisbergs, Janina Kursite, Janis Rokpelnis, Knuts Skujenieks, Mats Traat, Aivars Eipurs, Mara Svlre, Mara Grudule, Eva Martuža, Iveta Brūvere), and the Russian politician Viktor Kogan-Yasny. They were interviewed in order to verify what the field of Lithuanian literature looked like from aside and what relations were being established with other republics of the Soviet Union.The questionnaire of the project was aimed at finding out how people were inter-related in the literary field, how the mechanisms of power operated, what feeling of hierarchy amongst the participants in the literary field was, and how those hierarchies were perceived from the private unofficial point of view. The respondents were asked about how they had entered the literary field, who the people were that helped them to enter it and supervised their first steps (editors, reviewers, intercessors and the like), how the circles of their own people were formed and how the conflicts arose, how the community of writers of the Soviet period was formed from the point of view of creative principles, cultural/political behaviour, career conceptions, etc. The respondents were also asked about the possibilities and limits of cultural activities, their experience of internal and institutional censorship. A section of the questions were related to the empirics of cultural and everyday life: where and when the writers used to gather (cafes, editorial offices, public places, private flats and ‘salons' etc.), what system of royalties existed and what privileges were granted to the members of the Writers’ Union (allocation of flats, special medical institutions etc.), or if any exceptional dress code for writers was established. The questionnaire devoted much attention to differences in official (Party resolutions, writers’ congresses) and unofficial literary life; the respondents were asked if any underground or sub-cultural movements were known. [...]. [From the publication]

ISBN:
9786094251436
Subject:
Literatūrologija / Literary Studies
Parts:
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/54301
Updated:
2019-11-23 22:00:59
Metrics:
Views: 93    Downloads: 4
Export:
Download