Kas viršesnis? Galios apytaka šeimoje XX a. 5–6-ojo dešimtmečio lietuvių prozoje vaikams

LTIki Antrojo pasaulinio karo lietuvių vaikų literatūra šeimos santykius vaizdavo pagal tvirtą ir aiškų autoritetinį modelį: galia sutelkta tėvų rankose (ypač tėvo), vaikai dažniausiai paklūsta. Tačiau sovietmečio pradžios tekstuose pliūpteli šeiminių konfliktų gausa: sūnūs ginčijasi su tėvais, vaikaičiai auklėja senelius, vyrai – žmonas. Šis interpretacinis pokytis skatina įsižiūrėti į anuomet jauniesiems skaitytojams siūlytus galios apytakos šeimoje variantus – straipsnyje nagrinėjama 5–6-ojo dešimtmečio proza, aiškinantis, kas šeimoje siekia ir geba paveikti kitus narius, dėl kokių dalykų kyla įtampa, kokie naudojami argumentai. Atskleidžiama, kaip sovietinė ideologija ir socrealistinė estetika pokaryje ardė lig tol lietuvių vaikų literatūroje nusistovėjusį šeimos vaizdinį: dažnam nesutarimui suteikė politinį atspalvį, rūpinimąsi savo šeima sumenkino prieš pareigas kolektyviniam labui, perrikiavo kartų hierarchiją. Eižėjant tėvų autoritetui, aukštinti už šeimos ribų esantys pasaulėžiūros ir elgesio orientyrai. Ypač susilpnėjo motinos galia – daug literatūros kūrinių vaizduoja siauro akiračio moterį, kuri nesėkmingai stengiasi kontroliuoti savo vaikus, tampa bejėge, mažakalbe, tik buitimi besirūpinančia šeimos nare. Baigiantis 6-ajam dešimtmečiui galios varžytuvės silpsta ar bent švelnėja jų retorika, o tėvai grįžta į šeimos vyresniųjų padėtį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Galios apytaka; Literatūra; Lietuvių vaikų literatūra; Sovietmečio literatūra; Šeima; Lithuanian childrens literature; Lithuanian literature; Power relations; Soviet literature; Soviet-era literature; The family.

ENUp to the Second World War, representations of family relations in Lithuanian children’s literature follow a strict authoritarian model: parents (especially fathers) hold the reigns of power, and children are usually shown as obedient and mindful of parental advice. On the other hand, early Soviet-era texts show a sudden surge in family conflicts: sons argue with fathers, grandchildren lecture grandmothers, brother and sisters bicker. This interpretative shift calls for an examination of the representations of power dynamics offered to readers of that era. This article examines 1940s to 1950s prose in order to understand who in the family seeks to and succeeds in influencing other members; the sources of tensions; and the different kinds of arguments deployed. The author reveals how Soviet ideology and socialist realist aesthetics dismantled an earlier image of the family: disagreements are often depicted in political terms, devotion to the family is belittled in favor of responsibilities towards collective labour, and inter-generational hierarchies are reordered. Parental authority was especially damaged: there is an increase in situations in which parents’ dominion in the family is negated or their decisions challenged, their authority superseded by extra-familial worldviews and behaviors – ideologically progressive contemporaries or other adults. This change in paradigm was especially damaging to the image of the mother – she is often represented as a narrow-minded woman who is frustrated in her attempts to control her children and who ultimately becomes powerless, reserved, and focused on housework. The time period chosen for this analysis makes it possible to identify the appearance, peak, and ebb of this interpretation of family relations – in 1950s works the struggle for power begins to subside and parents regain their authority within the family. [From the publication]