Mokyklos žemėlapis: fasadinis įėjimas ir vidaus trajektorijų strategavimas
LTStraipsnyje analizuojama bendrojo lavinimo mokyklos kaip kultūrinės mokymosi erdvės specifika, jos priklausymas nuo administracinių ir mokytojų sprendimų nukreipti mokinių judėjimo srautus ir užtikrinti patogią mokymuisi ir kontrolei erdvę. Remiantis H. Lefebvre’u, M. de Certeau ir G. Deleuze’u, F. Guattari parodoma, kaip mokyklinės gyvenamos erdvės kūrimas yra skirtingai suprantamas administratorių, mokytojų ir iš kitos pusės – mokinių, kurie siekia kurti sau patogią Lefebvre’o įvardytą „trečiąją erdvę“ savu būdu. Ypač daug dėmesio teikiama mokyklos centrinių durų, kaip santykio su išorės pasauliu, galimybės deteritorizuoti mokyklos bendruomenę (Deleuze’o, Guattari) reikšmei ir analizei. Iliustracijai pateikiamas empirinis Lietuvos mokyklų kultūrų tyrimas, atliktas 2014–2015 m. ir atskleidęs, kas ir kodėl administraciją verčia rakinti pastato fasadines duris, keisti mokyklos bendruomenės judėjimo trajektorijas ir kaip į tai reaguoja mokiniai. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendruomenės srautų trajektorijos; G. Deleuze, F. Guattari; H, Lefebvre; M. de Certeau; Mokyklos bendruomenės judėjimo trajektorijos; Mokyklos kultūra; Pagrindinis įėjimas; Paradinis įėjimas; Trečioji erdvė; Užrakintų durų metafora; De-teritorization; G. Deleuze, F. Guattari; H, Lefebvre; M. de Certeau; Main entrance; School community streaming trajectories; School culture; School culture, main entrance, third space, community streaming trajectories; The metaphor of locked door.
ENThe article deals with the general school culture, the specifity of its space and how it depends on administrators’ and teachers’ decisions to turn students’ movement for an easier control of them and the appropreate teaching conditions. Using the theories of H. Lefebvre, M. de Certeau, G. Deleuze and F. Guattari, it is shown how differently the space is understood, and where “the 3rd space” appears. Usually it created by students themselves for their living at school. The main focus is put on the main school entrance – doors as the crack for the flowing streams from outside to inside and vice versa, for the deterritorization (Deleuze, Guattari) of school life and bringing new inspirations into the framed school culture. The illiustration of such a process of school life is presented by an empirical research on school cultures, which was done in 2014–2015 in six Lithuanian general schools. The data show how administrators and teachers treat the main school entrance-free or as a controlled streaming of students through it, and how students treat this control at the door, also what alternative space is created by students as a consequence of administrators’ control. [From the publication]
- Oficialusis ir neoficialusis diskursas: matoma ir nematoma mokyklos kultūra / Šarūnė Nagrockaitė. Acta paedagogica Vilnensia. 2016, t. 36, p. 59-71.
- Simboliai kaip mokyklos kultūros dalis / Irena Stonkuvienė. Mokytojų ugdymas. 2015, Nr. 25, p. 70-81.
