Politinė kultūra: koncepcijos susiformavimo ir raidos analizė

LTŠiame straipsnyje politinės kultūros koncepcijos raida atskleidžiama analizuojant įtakingiausias politinės kultūros sampratas (T. Parsons’o, G. A. Almond’o ir S. Verba’os, L. O. W. Pye’o ir S. Verba’os sociokultūrinės teorijas), politinės praktikos vaidmenį politinės kultūros koncepcijos raidos dinamikoje. Svarbiausi sąlyčio taškai – kultūros funkcionalumas visuomenės integracijai bei dinamiškas socialinio ir individualaus lygių santykis. Dažniausiai politinės kultūros koncepcija kritikuojama dėl to, kad yra psichologizuota; kad naudojama paaiškinti tam, ko nepavyksta paaiškinti moksliškiau, tiksliau. Teigiama, kad ji nėra nepriklausomas kintamasis, bet taip pat įtakojama institucijų. Priežastingumo ryšys abipusis – demokratinė pilietinė kultūra yra išmokimas gyventi demokratinėje santvarkoje, o ne išankstinis atsidavimas tam tikroms vertybėms. Ji implikuoja inertiškumą ir negali paaiškinti kaitos, tad klaidinga ją taikyti ištisoms šalims, taip pat ne mažiau klaidinga taikyti visam pasauliui vienodą tipologiją. Nepaisant įvairiapusės kritikos, politinės kultūros diskursas išlieka gyvybingas. To priežasčių šiame darbe ieškota atkreipiant dėmesį į paprastai mažiau akcentuojamas politinės kultūros koncepcijos manipuliacines konotacijas. Išanalizavus įtakingiausias politinės kultūros sampratas ir jų tarpusavio sąveiką, išryškėjo progresyvios, kumuliatyvios raidos įvaizdžio neadekvatumas. Tokių politinės kultūros koncepcijos raidos ypatumų negalima paaiškinti vien vidinėmis teorijų savybėmis, tad mėginta ieškoti kitų veiksnių įtakos.Reikšminiai žodžiai: Demokratija; Galia; Kultūra; Pilietinė kultūra; Politikos praktika; Politinė kultūra; Politinės pažiūros; Visuomenė; Civic Culture; Culture; Democracy; Lithuania; Political Attitudes; Political culture; Power; Practice of policy; Society.

ENIn this article the development of the concept of political culture is revealed by analysing the most influential concepts of political culture (sociocultural theories of T. Parsons, G. A. Almond and S. Verba, L. O. W Pye and S. Verba ), and the role of political practice in the concept of political culture in the dynamics of development. The most important points of contact are the functionality of culture for social integration and the dynamic relationship between social and individual levels. Most often, the concept of political culture is criticized for being psychologized; because it is used to explain something that can not be explained more scientifically, more precisely. It is said that it is not an independent variable but is also influenced by institutions. The relation of causality is mutual, i.e. democratic civic culture is a learning to live in a democratic system rather than a predefined commitment to certain values. It implies inertia and can not explain change, so it is a mistake to apply it to all countries, and it is equally wrong to apply a uniform typology to the whole world. Despite versatile criticism, the discourse of political culture remains viable. This work tries to find reasons of that focusing on usually less emphasized manipulative connotations of the concept of political culture. Having analysed the most influential concepts of political culture and their interactions, the inadequacy of the image of progressive and cumulative development has evolved. Such peculiarities of the development of political culture concept can not be explained solely by the intrinsic properties of the theories; therefore, the aim was to look for the influence of other factors.

• Pilietinė komunikacija ir tarpkultūrinis ugdymas / Irena Zaleskienė. Acta paedagogica Vilnensia. 2006, t. 16, p. 56-62.
• Public service ethos in the context of contemporary Lithuanian political culture / Jolanta Palidauskaitė. Statistikas un pārvaldes problēmas. 2006, 2006, p. 7-23.