Lietuvių kalba 1863 m. sukilimo agitacijoje

LTStraipsnyje nagrinėjama, kokį vaidmenį vaidino liaudies lietuvių kalba 1863 m. sukilimo agitacijoje, aptariamos pagrindinės šios agitacijos rūšys, publikuojami kai kurie agitaciniai atsišaukimai, svarbiausių patriotinių giesmių lietuviški variantai. Konstatuojama, kad 1863 m. sukilimo išvakarėse ir jo metu lietuvių kalba revoliucinių jėgų, o taip pat ir rusų valdžios, buvo vartojama kaip politinės agitacijos priemonė, siekiant patraukti į savo pusę valstiečius. Šia kalba agitacija vyko ir žodžiu, ir raštu. Žodinei agitacijai priklausė agitaciniai pamokslai, kalbos, patriotinės giesmės, ja taip pat buvo skelbiami rusų valdžios perspėjimai valstiečiams dėl visuomeninės laikysenos. Iš rašytinės agitacijos vardintini revoliuciniai atsišaukimai, periodiniai raštai, lenkiškų patriotinių giesmių vertimai, Lietuvos ir Lenkijos sukilėlių vadovybės, rusų valdžios oficialūs potvarkiai, jos nurodymu parengti Bažnyčios vadovų raštai. Agitaciniuose sukilimo rengėjų tekstuose valstiečiams jų kalba buvo aiškinama manifestacijų ir sukilimo esmė bei nauda, pateikiama informacija apie religijos persekiojimą, valstiečiai raginami kovoti su okupantais už žemę, tėvynės, religijos, asmens laisvę, kviečiami vienybei su lenkais, dvarininkais, nepaklususiems išsakomi grasinimai. Kai kuriuose tekstuose atsispindėjo skirtingų revoliucinių sluoksnių politinės platformos. Agitacija už sukilimą lietuvių kalba turėjo įtakos valstiečių laikysenai, ypač kai į ją įsitraukė dvasininkija. Tam tikro poveikio turėjo ir panašaus pobūdžio rusų valdžios agitacija prieš sukilimą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Agitacija; Revoliucijos; Valstiečiai; Bajorai; Himnas.

ENThe article analyses the role of the popular Lithuanian language in 1863 uprising agitation, main types of agitation, some agitation responses and Lithuanian versions of the main patriotic songs. It states that on the eve of and during the 1863 uprising, revolutionary forces and Russian authorities used the Lithuanian language as a means of political agitation aimed at wooing peasants. This language was used for both verbal and written agitation. Verbal agitation included exhortations, speeches, patriotic songs as well as Russian authorities’ warnings for peasants regarding public attitude. Written agitation included revolutionary responses, periodic letters, translations of Polish patriotic songs, official orders of leaders of Lithuanian and Polish rebels and Russian authorities, Church leaders’ letters prepared at their order. In agitation texts prepared by uprising organisers, peasants were explained the essence and benefit of manifestations and uprising, providing information about religious persecution, urging peasants to fight against invaders for land, Homeland, religion, personal freedom, calling for solidarity with the Poles and landlords, and threatening the disobedient ones. Some of the texts revealed political platforms of revolutionary strata. The peasants’ attitude was influenced by insurrectionary agitation in the Lithuanian language, particularly after the clergy got involved in it. Counterrevolutionary agitation by Russian authorities had a certain effect as well.