LTMokslo studijoje autoriai nagrinėja gyvenimo kokybės vertinimo teorinius ir metodologinius aspektus, pristato Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybės raidos ir būklės objektyvaus ir subjektyvaus tyrimo rezultatus. Mokslo studijoje vertinami sveikatos ir psichologiniai, demografiniai ir migracijos, užimtumo, verslo ir verslumo, gyventojų pajamų ir vartojimo, būsto ir gyvenamosios aplinkos, švietimo, kultūros, dvasinių moralinių vertybių veiksniai ir dimensijos. Mokslo studijos išskirtinumą sudaro nagrinėjami inovaciniai gyvenimo kokybės aspektai – pasitenkinimo gyvenimu, laimingumo vertinimai, gyvenimo darbe kokybės, socialinių ryšių ir subjektyvios gerovės vertinimai, gyvenimo kokybės gerinimo įveikiant korupciją ir destruktyvius, saugumą mažinančius faktorius, vertinimai. Mokslo studijoje pateiktas subjektyvusis ir objektyvusis gyvenimo kokybės vertinimo modeliai ir empiriniai rezultatai. Mokslo studija skiriama aukštųjų mokyklų studentams, dėstytojams, mokslininkams, valstybės tarnautojams, verslininkams, politikams, kultūros bei žiniasklaidos atstovams ir visiems, besidomintiems gyventojų gyvenimo kokybės matavimo ir vertinimo klausimais.Reikšminiai žodžiai: Gyvenimo kokybė; Gyvenimo kokybės indikatoriai; Gyvenimo kokybės vertinimo metodologija; Gyvenimo kokybės vertinimo indeksai; Psichologiniai gyvenimo kokybės veiksniai; Gyventojų užimtumas; Verslas, gyventojų verslumas; Gyventojų pajamos; Nedarbas; Neekonominiai gyvenimo kokybės veiksniai; Quality of life; Quality of life indicators; Quality of life assessment methodology; Quality of life indices; Psychological quality of life; Employment of the population; Business, entrepreneurship population; Household income; Unemployment; Non-economic quality of life indicators.
ENThe studies conducted by well-known and Lithuanian researchers support the argument that general economic indicators (GDP, inflation, budget deficit) do not always reflect the real economic situation of a country. The efficiency of economic policy is shown by indicators of the quality of life of the population, hence evaluation of the state of the country's economy needs to focus on quality of life indicators. Economic growth, expressed as GDP, cannot be equated with the steady improvement of the quality of life. A paradoxical situation often occurs, when macro-economic indicators show that a country is making rapid progress, whereas social ones show that it is lagging behind. Although it seems self-evident that the growing GDP indicators and characteristics of the post-industrial economy should improve the quality of life of the population, the current economic system does not perform this function. The determinants of the quality of life are proportions of redistribution of the generated GDP and an efficient, and equitable distribution of resources, rather than the volume of GDP. The analysis of research works of foreign authors in the field of the quality of life has shown that in economic literature, the definition of the concept of the quality of life is still an issue under discussion, and the assessments of the quality of life performed according to different assessment methodologies are performed in a fragmented manner by analysing the situation only in certain regions, whereas a consistent and regular assessment of the quality of life is not performed. [...]. [From the publication]