Sonorism of the second interval in the analysis of Lithuanian ethnomusic and the compositions by M.K. Čiurlionis and 20th-century composers

LTStraipsnyje sonorizmo aspektu tyrinėjami M. K. Čiurlionio, etninės ir XX a. muzikos epizodai. Iškeliama ir argumentuojama idėja, kad įvairios sonorizmo atmainos atsiranda dėl sonantinio kompozitoriaus santykio su skambesiu. Skirtingai nuo toninio santykio, būdingo tonaliai muzikai, kai mąstoma tonais tarsi fizinio kūno dalelėmis, sonantinis kompozitoriaus santykis sublimuoja sonorinį lauką. Žvelgiant istoriškai, sonantinis ir toninis santykiai periodiškai keisdavo vienas kitą. Archajinį sutartinių sonorizmą (ugnies mitai) keitė monodijos tonų opozicijos (pasaulio medžio {vaizdžiai), viduramžių ir Renesanso sonantus (teocentristinė pasaulėjauta) išstūmė tonalumas (Šviečiamasis amžius). Naujosios garso sintezės technologijos sudaro sąlygas vėl plačiai atsiverti sonantikos ir sonorizmo fenomenams. Be to, sonantinių ir toninių fenomenų kaitos ritme pastebimos pereinamosios, difuzinės zonos, kuriose naujasis santykis su skambesiu išauga iš ankstesniojo. Todėl sonantiškumo ir toniškumo fenomenai susipina sutartinių monofonuose, pradinių ir baigtinių psalmodijos tonų opozicijose, pankonsonuojančiame bose, pandisonuojančioje tonacijoje ir pan.Straipsnyje susitelkiama prie sekundos intervalo sonorizmo, kuris interpretuojamas kaip platesnio sonantikos reiškinio dalinis atvejis. Sekundos sonorizmas (tirštas, intensyvus) - visiška priešingybė skaidriems, neintensyviems, perfektiniams viduramžių sonantams. Gretinant sekundos intervalą su bet kuriuo kitu (platesniu) intervalu, galima pastebėti įvairialypius sonorizmo niuansus (spalvą, tembrą, intensyvumą, tirštumą). Muzikos analizė padėjo išsiaiškinti, kaip epizodiškai pasireiškianti sonorinė skambesio pajauta išauga į sonantinį santykį su skambesiu (M. K. Čiurlionis - G. Kurtag); kaip tonalūs Čiurlionio muzikos epizodai absorbuoja sekundų sonorizmą, paplitusį lietuvių etnomuzikoje. Įdomu ir tai, kad Čiurlionio melodinės sekundų slinktys dėl pasikartojančių ostinarų tampa sonoriškai autonomizuotos, o prisodrinta sekundomis vertikalė - disonansiškai (sonoriškai) emancipuota. Reziumuojant galima teigti, kad vėlyvojo M. K. Čiurlionio kūriniuose pasireiškė disonuojančio derminio tonalumo fenomenas. Kompozitorius - tarsi būsimo išgryninto sonorizmo šauklys. Beje, jo disonantinės atvertys savo ištakomis siekia lietuvių etnomuzikos paveldą, kuris meistriškai sonorizuojamas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Disconantinis tonalumas; Disonantinis tonalumas; Intensyvumas; Lietuvių etnomuzika; Mikalojus Konstantinas Čiurlionis; Sekundos sonorizmas; Sonantas; Sonantinis santikis; Sonoras; Sonorinis laukas; Sonoristinis tirštumas; Toninis santykis; XX a. muzika; A dissonat tonality; A s noric density; A sonant; A sonantic relationship; A sonor; A sonoric field; A tonicity relationship; Dissonant tonality; Intensivity; Lithuanian ethnomusic; M. K. Čiurlionis; Music of the 20th century; Snorism at a secund; Sonant; Sonorism of the second interval.

ENThe article is concerned with the analysis of M. K. Čiurlionis' ethno and the 20th century musical episodes from the aspect of sonorism. It is stated that various manifestations of sonorism arise from the composer's sonantic relationship with sounding. The final conclusion: M. K. Čiurlionis' lateer period music discloses sonantic positions between sonorism at a second and a dissonant tonality. [From the publication]