LTKlausimas, ar Lietuvos ir Lenkijos pasipriešinimo komunizmui trajektorijos gali būti laikomos panašiomis ar lygiagrečiomis, reikalauja pagrindimo. Pirma, laikantis prielaidos, jog šios patirtys unikalios, trūksta lyginamųjų tyrimų. Antra, politiniu ir moraliniu požiūriu, tai buvo kova prieš bendrą priešą. Trečia, pagrindo lyginti Lietuvą teikia įsitvirtinęs lenkų ir lietuvių kaip antikomunistinio pasipriešinimo priešakyje stovėjusių tautų įvaizdis. Visgi nepaisant geografinio ir istorinio artumo, Lietuva ir Lenkija palyginti mažai žino apie viena kitos antikomunistinio pasipriešinimo patirtis. Tačiau dabar formuojasi kolektyvinė komunistinio laikotarpio atmintis, ir šiame procese mokslininkams tenka nemažas vaidmuo, skatinantis diskusijas ir reikalaujantis integruoti Lenkijos ir Lietuvos atmintį į Europos atminties lauką. Tradiciškai Berlyno sienos griūtis laikoma komunizmo pabaigos Europoje simboliu, tačiau toks supaprastintas vaizdinys nepateikia atsakymų į svarbius klausimus. Kas nugriovė Berlyno sieną? Kas ilgus metus ardė jos pamatus? Kas po Antrojo pasaulinio karo siekė atkurti demokratiją visoje Europoje, įskaitant rytinę jos dalį? Į šiuos klausimus reikia atsakyti lyginant skirtingų šalių istorines patirtis, ko ir siekiama šioje knygoje. Knygos tikslas – pristatyti antikomunistinės opozicijos Lietuvoje ir Lenkijoje tyrimus, kurie gali būti naudingi ir kitų regiono valstybių studijose. Pateikiami naujomis prieigomis ir netradiciniais metodologiniais sprendimais paremti įvairių disciplinų tyrimai, leidžiantys susieti kaimynių sovietmečio istoriją.Reikšminiai žodžiai: Anti-komunistinė opozicija, Lietuva, Lenkija; Antikomunistinis; Fenomenas; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Opozicija; Anti-communist; Anti-communist opposition, Lithuania, Poland; Lithuania; Opposition; Phenomenon; Polnad.
ENThe question of whether the trajectories of the resistance to communism of Lithuania and Poland can be regarded as similar or parallel requires justification. Firstly, following the assumption that these experiences are unique, it is noticed that there is a lack in comparative researches. Secondly, from the political and moral point of view, it was a fight against a common enemy. Thirdly, the basis for comparison of Lithuania comes from the established image of Polish and Lithuanian people seen as nations standing in front of the anti-communist resistance. Nevertheless, despite geographical and historical proximity, Lithuania and Poland are relatively little aware of each other's anti-Communist opposition experience. However, now a collective memory of the communist period is forming, and in this process scientists play a significant role, which stimulates discussion and demands integration of the memory of Poland and Lithuania into the field of European memory. Traditionally, the collapse of the Berlin Wall is seen as a symbol of the end of communism in Europe; however, such simplified image does not provide answers to important questions. Who has demolished the Berlin Wall? Who was destroying its foundation for many years? Who was trying to restore democracy in the whole Europe including its eastern part after the Second World War? These questions need to be answered comparing the historical experiences of different countries. That is the goal of this book. The aim of this book is to present researches on anti-Communist opposition in Lithuania and Poland, which may also be useful in the studies of other regional countries. The book presents researches of various disciplines based on new access and non-traditional methodological solutions, which allow linking the history of Soviet times of neighbour countries.