Pilietinės kultūros formavimosi Lietuvoje prielaidos ir perspektyvos: socialinio pasitikėjimo raiškos analizė

LTVienas esminių pilietinės kultūros – demokratijai palankios politinės kultūros tipo – elementų yra socialinis pasitikėjimas. Pasitikėjimas visų pirma domina sociologijos teoretikus, tačiau taip pat ir politinės kultūros tyrinėtojus, kurių darbuose svarbi sąsaja tarp politinės kultūros, pilietinės visuomenės ir jai giminingos socialinio kapitalo teorijų. Šio straipsnio tikslas – išnagrinėti socialinio pasitikėjimo vietą politinės kultūros teorijoje, jo apibrėžimo ir matavimo metodologines problemas, antra, remiantis socialinių apklausų duomenimis, ištirti socialinio pasitikėjimo raišką ir kaitos tendencijas Lietuvoje, kartu bandant įvertinti pilietinės kultūros formavimosi Lietuvoje perspektyvas. Lietuvos gyventojų politinės kultūros analizė rodo, kad socialinis pasitikėjimas geriausiai koreliuoja su pajamomis, kitaip tariant, ekonomikos saugumas yra svarbiausia pilietinės kultūros prielaida. Tai nepaneigia R. D. Putnam’o ir kitų autorių idėjų, kadangi skirtingas pozicijas, ko gero, įmanoma suderinti pripažįstant, kad pasitikėjimas gali kilti iš kelių skirtingų šaltinių: visuomenės struktūros, kultūros normų, ekonominio išsivystymo. Santykinai žemas pasitikėjimo Lietuvoje lygis rodo, kad Lietuvoje nėra giliai įsišaknijusių pilietiškumo tradicijų, kurios užtikrintų savaiminę efektyvią visuomenės organizaciją ir kartu veiksmingą demokratinių institucijų funkcionavimą. Nors esama ir pozityvių ženklų, pasitikėjimo lygį visuomenėje galėtų padidinti ir tinkami valstybės institucijų veiksmai, skatinantys kooperacinį elgesį ir didinantys nekooperacinio elgesio kaštus.Reikšminiai žodžiai: Aktyvumas; Demokratija; Pilietinė kultūra; Piliečiai; Politinė kultūra; Socialinis pasitikėjimas; Valstybė; Visuomenė; Activity; Citizen; Civic culture; Democracy; Political culture; Social trust; Society; State.

ENOne of the essential elements of civic culture, i.e. a type of political culture favourable to the democracy, is social trust. Trust is primarily interests sociological theorists, but it also interests researchers of political culture, whose work link theories of political culture, civil society and social capital. The purpose of this article is to examine the place of social trust in the theory of political culture and methodological issues of its definition and measuring. Secondly, basing on the data of social surveys, to investigate the expression of social trust and tendencies of change in Lithuania, at the same time trying to assess perspectives of civic culture formation in Lithuania. The analysis on the political culture of the Lithuanian population shows that social trust is best correlated with income, in other words, economic security is the most important assumption of civic culture. This does not contradict the ideas of R. D. Putnam and other authors because different positions can probably be compatible recognizing that trust can come from several different sources, i.e. social structure, cultural norms, and economic development. Relatively low level of trust in Lithuania shows that there are no deep-seated citizenship traditions in Lithuania that would guarantee the self-efficient societal organization and, simultaneously, the effective functioning of democratic institutions. Although there are positive signs, the level of trust in society could also be increased by appropriate actions carried out by public authorities that promote cooperative behaviour and increase non-cooperative behaviour costs.

• Quantitative growth of the NGO sector in Lithuania: when the number of organizations increases without significant effects on participation level / Rūta Žiliukaitė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2012, Nr. 1 (30), p. 242-257.
• Socialinis kapitalas : nuo mokslinių tyrimo perspektyvų prie empirinių pastebėjimų. Gero valdymo klausimas / Irmina Matonytė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2004, Nr. 1 (12), p. 22-37.