LTMonografijoje analizuojamas vienas iš radikaliausių lūžių nepriklausomos Lietuvos (1918-1940) politiniame gyvenime - 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmas, kai parlamentine demokratiją pakeitė autoritarinis prezidento A. Smetonos valdymas. Nuodugniai aptariamos valdžios ir opozicinių partijų politinių santykių peripetijos iki ir po III Seimo rinkimų, sunkus koalicijos formavimas ir vyriausybės sudarymas kairiosioms jėgoms (LVLS ir LSDP) tuos rinkimus laimėjus. Svarbiausi ir sudėtingiausi klausimai, į kuriuos stengiasi atsakyti knygos autoriai, - kodėl 1926 m. jauna Lietuvos demokratija atsidūrė krizės situacijoje, kaip opozicinės kairiajai vyriausybei jėgos inspiravo valstybės perversmą, kas buvo jo vykdytojai, kokios šio perversmo pasekmės valstybės vidaus gyvenimui, o galiausiai - kaip šį perversmą pavyko legalizuoti tarptautinės politikos arenoje. Nors tik pusmetj trukęs K. Griniaus prezidentinis laikotarpis laikomas vienu iš demokratiškiausių nepriklausomoje Lietuvoje, ne mažiau įspūdingas fenomenas yra tai, kad nedemokratiniu keliu atėjusiam į valdžią A. Smetonai ir tautininkams pavyko ją išlaikyti daugiau nei dešimtmetį.Reikšminiai žodžiai: Nepriklausoma Lietuvos Respublika; Demokratijos raida; Parlamentarizmas; Valdanti koalicija; Seimas; Seimo frakcijos; Politinės partijos; Politinė sistema; Autokratija; Opozicija; Independant Republic of Lithuania; He development of democracy; Parliamentarism; Ruling coalition; Parliamanet; The fractions of the parliament; Political parties; Political system; Autocracy; Opposition.
ENThe political evolution of independent Lithuania (1918-1940) is often divided into the parliamentary and presidential periods. The dividing line - late 1926-early 1927 - is the state coup that took place over a relatively short time where parliamentary rule was replaced by authoritarian rule. K. Grinius who was the president at the time was replaced by Antanas Smetona and the political powers that supported him. The realities of 1926-1927 are viewed quite differently: the half a year that K. Grinius was president is identified as the most democratic period in the Republic of Lithuania (1918-1940), but at the same time, this figure is associated with the power crisis that broke out in the country and the end of parliamentarism in Lithuania. The following objectives were raised in writing this monograph: - to disclose Lithuania's political situation when the Christian democrats held the majority in the country's democratic parliament; - to analyze Lithuania's political situation under the rule of President K. Grinius; - to discuss the circumstances under which A. Smetona took power and his policies in terms of the opposition; - to try to reveal the main reasons why Antanas Smetona remained in his seat of power for over a decade. [From the publication]