LTDemokratinėje politinėje sistemoje piliečiai savo preferencijas išreiškia dalyvaudami politikoje. Kartais tam, kad jų balsas būtų išgirstas, piliečiai peržengia tradicines elgesio normas ir imasi nekonvencinių veiksmų. Nekonvencinis elgesys – tai tokie piliečių veiksmai, kuriais peržengiamos konvencinio dalyvavimo ribos ir nesiremiama institucinėmis politinio proceso įtakos formomis. Protestai, demonstracijos, kelių blokados tampa įprastu reiškiniu Vakarų Europoje ir JAV, o Lietuvoje nekonvencinis politinis elgesys paplito „dainuojančios revoliucijos“ metais. Šio straipsnio tikslas – atsakyti, ar nekonvencinis elgesys yra priimtinas Lietuvoje, kas ir kiek dalyvauja protesto veiksmuose ir kokia yra nekonvencinio politinio elgesio vieta demokratinėje valstybėje. Straipsnyje panaudoti dviejų (1994 ir 1999 m.) Lietuvos politinės kultūros tyrimų duomenys ir preliminarūs tyrimo „Protesto politika Lietuvoje“ duomenys (1996–2001 m.). Tyrimas atliekamas įvykių analizės metodu, renkant informaciją apie Lietuvoje vykusias protesto akcijas iš dienraščio „Lietuvos rytas“ 1996–2001 m. numerių. Tyrimo rezultatai rodo, kad 1996–2001 m. mažėjantis tradicinės politinės elgsenos formų aktyvumas ir augantis protesto politikos aktyvumas liudija, jog piliečiai ne pasitraukia iš politikos, o renkasi alternatyvius įtakos būdus. Protesto akcijos nėra tokios masinės kaip senosiose demokratijose, tačiau atskiromis socialinėmis grupėmis neapsiriboja. Protestuotojai nesiūlo keisti demokratinio režimo, o tik akcentuoja socialines ir ekonomines problemas, atsirandančias vykstant reformoms.Reikšminiai žodžiai: Demokratija; Nekonvencinis elgesys; Nekonvencinis elgiasys; Norma; Politinė kultūra; Protestas; Vertybės; Democracy; Lithuania; Non conventional behavior; Norm; Political culture; Protest; Unconventional behavior; Values.
ENIn a democratic political system, citizens express their preferences by political participation. In order for their voices to be heard, sometimes citizens go beyond traditional standards of behaviour and take unconventional actions. Non-conventional behaviour includes such actions of citizens that transcend the limits of conventional participation when citizens do not rely on institutional forms of influence of the political process. Protests, demonstrations and roadblocks become a common phenomenon in Western Europe and the United States, while in Lithuania unconventional political behaviour was spread in the years of the singing revolution. The purpose of this article is to answer whether unconventional behaviour is acceptable in Lithuania, who participates in protest actions and how much, and what place does the unconventional political behaviour take in a democratic country. The article includes data of two (1994 and 1999) researches on Lithuanian political culture and the preliminary data of the research Protest policy in Lithuania (1996-2001). The research is carried out using the method of event analysis, collecting information from the newspaper Lietuvos Rytas (editions of 1996-2001) on protests organized in Lithuania. The results of the research show that in 1996-2001 the declining activity of traditional forms of political behaviour and the growing activity of protest politics testify that citizens do not retreat from politics, but opt for alternative ways of influence. Protest actions are not as massive as in the old democracies; however, they are not limited to individual social groups. Protesters do not propose changing the democratic regime, but only highlight the social and economic issues arising when carrying out various reforms.