LTRecenzijoje aptariama Frederik Kortlandt „Baltica & Balto-Slavica“ (Amsterdam, New York, 2009). Baltų, slavų ir indo-europiečių kalbų tyrėjo Frederiko Kortlandto (Frederik Kortlandt) pristatinėti nereikia. Jis puikiai žinomas šiame tyrimų lauke. Tinkinyje publikuoti jo straipsniai apima 35-erių metų laikotarpį. Leidinį sudaro trys skyriai: Fonologija, Morfologija ir Prūsų kalba. Skyriuje apie fonologiją, daugiausiai kalbama apie akcentologijos klausimus. Gerai žinoma, kad Kortlandtas atstovauja naująjį Maskvos mokyklai priešingą požiūrį į baltų slavų kalbų akcentologiją. Morfologijos dalyje daug straipsnių analizuoja veiksmažodžio klausimus. Įtrauktas ir gerai žinomas Kortlandto straipsnis apie baltų-slavų kalbų veiksmažodžių galūnes (pirmą kartą publikuotas 1979 metais), kur jis taip pat pateikė alternatyvų požiūrį į indoeuropiečių veiksmažodžio sistemos rekonstrukciją. Akivaizdu, kad Kortlandto idėjos apie baltų ir slavų kalbų veiksmažodį gana stipriai skiriasi nuo kitų modelių. Skyrių taip pat papildo ir kiti Kortlandto straipsniai, pvz. apie kilmininko daugiskaitą. Knygos dalis apie senąją prūsų kalbą apima tris pirmą kartą publikuojamus straipsnius: apie senosios prūsų kalbos asmens galūnes, dvibalsius ir įvardžius. Čia dar kartą publikuojami trys Katekizmai. Galima stebėtis Kortlandto drąsa kitaip traktuoti ypač sudėtingas temas bei žavėtis jo įspūdingomis faktinėmis ir literatūrinėmis žiniomis. Visgi privalu pabrėžti, kad beveik visos Kortlandto idėjos yra kontraversiškos, gal todėl jis susilaukęs mažiau dėmesio nei iš tiesų yra vertas, nors ir yra vienas svarbiausių šios srities mokslininkų pastarųjų keturių dešimtmečių moksle.