Ornitomorfinis žmogaus apibūdinimas lietuvių, latvių ir rusų kalbose

LTStraipsnyje apžvelgiami antropocentriškai vartojami ornitonimai pelėda, apuokas, pelėdikė; varnas, varna; višta, gaidys, viščiukas lietuvių, latvių ir rusų kalbose. Aprašomi ornitonimai yra vieni dažniausiai vartojamų žmogui apibūdinti ir turi daugiausia reikšmių. Ornitonimų višta ir gaidys vartojimo tendencijos yra panašios – jais apibūdinami tiek išoriniai, tiek vidiniai žmogaus bruožai, nusakomas silpnumas, plepumas, kvailumas, jo judesiai lyginami su šių paukščių. Kai kurie lyginimai yra visiškai identiški (pvz., rašysenos apibūdinimai arba vištos su kiaušiniu pasirinkimas lyginimo etalonu). Vienkartiniai, okaziniai ar periferiniai išorinių savybių lyginimai vis tiek turi sąsajų su kalbėtojų sąmonėje esančiu paukščio įvaizdžiu, kaip tik todėl neigiamai apibūdinant išvaizdą vartojami tie patys ornitonimai, kurie neigiamai apibūdina vidines savybes; teigiami apibūdinimai, tokie kaip pelėdos vartojimas protingumui pažymėti, kertasi su bendra įvaizdžio visuma ir yra aiškiai svetimi, atėję iš kitų kultūrų. Rusų kalboje vartojamas ornitonimas, kurio nei lietuvių, nei latvių kalbos antropocentrinių apibūdinimų neužfiksuota – „сыч“. Rusų kalboje nepavyko rasti ornitonimo „цыплёнок“ vartojimo žmogui apibūdinti. Lyginimų su varniuku pastebėta tik lietuvių kalboje. Kai kurių reikšmių nebuvimas kalboje gali būti aiškinamas tuo, kad tai reikšmei nusakyti vartojami kiti ornitonimai (pvz., ornitonimas „vārna“ vartojimas reikšme „vagilė“ latvių kalboje, o lietuvių kalboje šia reikšme vartojamas ornitonimas šarka, analogiškai lietuvių „balta varna“ ir latvių „baltais zvirbulis“).