Lenkų repatriacija į Lenkiją: 1944-1947 metai

LTStraipsnyje nagrinėjamas lenkų persikėlimas iš Lietuvos į Lenkiją, vykęs Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir pirmaisiais pokario metais. Jį lėmė radikalūs politiniai, teritoriniai, socialiniai – ekonominiai pasikeitimai Lietuvoje ir Lenkijoje. Dėl SSSR primesto repatriacinio susitarimo daugelis tūkstančių asmenų (daugiausia lenkų) 1944 m. pabaigoje – 1947 m. iš Lietuvos repatrijavo į Lenkiją. Dėl skirtingų šalių požiūrių ir interesų Lenkijos atstovai repatriaciją skatino, stengėsi, kad iš Lietuvos atvyktų kuo daugiau asmenų (planuota, jog iš Lietuvos repatrijuos apie 500 tūkst. asmenų). Lietuvos SSR atstovai, turėdami ribotos veiklos galias, repatriacijai pritaikė diferenciacijos principą, nevaržydami išvykimo iš Vilniaus miesto ir pristabdydami iš kaimo vietovių. Iš užsiregistravusių repatrijuoti 380 tūkst. asmenų išvyko 180 – 190 tūkst. Intensyviausiai migracija vyko 1946 m., kai repatrijavo apie 98 tūkst. asmenų. Repatriacija turėjo ilgalaikių pasekmių Lietuvos etnodemografinei situacijai, tiek išvykusiems, tiek ir Lietuvoje likusiems lenkams. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Evakuacija; Repatriacija; Migracija; Lenkai; Evacuation; Repatriation; Migration; Polish.

ENThe article examines the migration of Poles from Lithuania to Poland at the end of World War II and during the first post-war years. This migration was conditioned by radical territorial, social – economic changes in Lithuania and Poland. At the end of 1944 – 1947, due to the repatriation agreement imposed by USSR, thousands of people (mostly, Poles) were repatriated to Poland. Because of the different standpoints and interests, the repatriation was promoted by the Polish representatives. The effort was made to encourage as many people as possible to come (it had been planned that 500 thousand people would be repatriated from Lithuania). The representatives of the Lithuanian SSR, having limited powers, used the principle of differentiation: they did not inhibit people’s emigration from Vilnius but slowed down the movement in the rural areas. Of 380 thousand individuals registered for repatriation, 180 – 190 thousand left. The most intensive migration took place in 1946, when 98 thousand individuals were repatriated. The repatriations had some long-term consequences for ethnodemographic situation of Poles, both those who left and those who stayed in Lithuania.