XIX a. lietuvių didaktinės prozos pastangos : tarp kultūros tradicijos ir modernėjimo

LTXIX a. 3−8 dešimtmečių lietuviu didaktinė proza remiasi kultūros tradicija, visų pirma, religinės sferos patirtimi (homiletiniais tekstais, pamokslais, Šventuoju Raštu, Dekalogu etc.) Didaktinei prozai rūpi patriarchalinio kaimo tikrovė, kasdienybės ir šventės dimensijos. Čia labai aktualus kolektyvinis veikėjas, bendruomenės paveikslas. Rašytojui didaktui rūpi alfabetizuojamo adresato problema. Tačiau aiškiai regimos ir kalbamosios prozos modernėjimo pastangos: figūratyvinis kalbėjimas, fiktyvios fabulos pasakojimas, atskiro žmogaus išgyvenimų (kai kada ir estetinių) vaizdavimas, psichologinio portretavimo pradmenys, dėmesys tada dar mažai paliestoms moters, vaiko temoms ir pan. Nors daug kuo didaktinė proza remiasi į kultūros paveldą, jai svarbi ir besikeičianti, iš lėto modernėjanti visuomenė, individuali veikėjų patirtis. Pagrindiniai žodžiai: XIX a. lietuvių didaktinė proza, didaktinis modelis, estetinių išgyvenimų vaizdavimas, veikėjų portretavimo pradmenys, prozos modernėjimas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Didaktinė proza; Figūratyvinis kabėjimas; Fiktyvios fabulos pasakojimas; Didactic prose; Figurativenessf utterances; Narrations of a fictitious plot.

ENLithuanian didactic prose of the 1820s - 1870s is based on cultural traditions, primarily religious sphere experience (homiletic texts, preaching, Holy Scripture, Decalogue, etc.). Didactic prose focuses on the reality, daily life and holidays of the patriarchal countryside. A communal figure and communal picture are very relevant here. The didactic writer cares about the problem of the alphabetised addressee. Efforts to modernise spoken prose are clear as well: figurative speech, fictional story telling, emergence of depiction of an individual person's experiences (sometimes aesthetical), principles of psychological portrayal, attention to the then little discussed topics of women and children, etc. Although didactic prose is based on cultural heritage, it also gives attention to changing and gradually modernising society as well as individual experience of characters. Keywords: XIX century Lithuanian didactic prose, didactic model, depiction of aesthetical experiences, principles of portrayal of characters, modernisation of prose.