Nepriklausomos reguliavimo institucijos valstybinio administravimo institucijų sistemoje : disertacija

• eLABa: disertacijos tekstas

LTPastaruosius kelis dešimtmečius įvairiose valstybėse vystosi tendencija patikėti teisėkūros, vykdomąsias, jurisdikcines funkcijas valstybinio administravimo institucijoms, neįeinančioms į vykdomosios valdžios institucijų sistemą. Šių institucijų steigimo priežasčių yra keletas. Šalyse, kuriose minimos institucijos atsirado anksčiau nei buvo įsteigta ES, šių institucijų plėtra grindžiama tuo, jog visuomenėje egzistuoja sritys, kurių reguliavimą būtų geriau atskirti nuo politinio cikliškumo tam, kad sprendimai būtų paremti technine, ekonomine ekspertize. Jaunose ES valstybėse narėse šių institucijų plėtra siejama su liberalizuojančių direktyvų nuostatomis, skirtomis nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Tokioms institucijoms, joms įgyvendinant reguliavimo funkcijas, suteikiamos plačios diskrecinės galios. Dėl to jos gali tapti įvairių interesų įtakos "taikiniu", siekiančių joms palankių institucijų priimamų sprendimų. Pagrindinis instrumentas apsisaugoti nuo tokių įtakų – tai tinkamas reguliavimo institucijų nepriklausomumo įtvirtinimas teisėje. Disertacinis tyrimas koncentruojamas ties nepriklausomumo nuo politinių įtakų garantijų sistemos įtvirtinimu teisėje bei nepriklausomų reguliavimo institucijų vietos valstybinio administravimo institucijų sistemoje paieška.Reikšminiai žodžiai: Nepriklausomumas; Reguliavimas; Institucijos; Independency; Regulatory; Authorities.

ENFor several decades in a row a tendency to delegate legislative, executive and judicial functions to state administration institutions that do not belong to the system of executive bodies has been developing in various states. There exist several reasons for establishing such institutions. In states in which the abovementioned institutions emerged before the establishment of the EU the expansion of such institutions is grounded on the fact that in society there exist spheres the regulation of which should be separated from political cyclicity in order for the decisions to be long-term and based on technical and economic expertise. In young EU states, the development of such institutions is associated with the provisions of liberating directives intended for national regulatory authorities. Such institutions are given wide discretional authority in the implementation of regulatory functions. Thus, they become the "target" of various interest groups that seek for favourable decisions. The main instrument of defence from such influences is a proper legal establishment of the independency guarantees of regulatory authorities. The present dissertation research is aimed at identifying the dysfunctions of the legal regulation of political independence of regulatory authorities and suggesting possible alternative institutional models for the Lithuanian system of state administration institutions.