Modalumas anglų ir lietuvių kalbose: forma ir reikšmė : [mokomoji knyga]

LTTai knyga, padėsianti filologams ir visiems, besidomintiems kalba suvokti, kodėl modalumas yra polemiška kategorija kalbotyroje, pasvarstyti, kokie galėtų būti jos aiškinimo būdai, atkreipti ypatingą dėmesį į tarpkalbinį problemos aspektą, paieškoti skirtumų ir panašumų raiškos ir turinio lygmenyje bei pamąstyti, ar įmanomas formos ir reikšmės tapatumas įvairių struktūrų kalbose, plačiau pasižiūrėti į tai, kaip autorius gali reikšti savo požiūrį, vertinti situaciją ir ar visada subjektyvus vertinimas laikytinas modaliu. Knygoje aptariamas modalumas - kalbos kategorija, jos apimtis ir turinys, aiškinamas autoriaus požiūris, vertinimas ir subjektyvumo sąvoka, analizuojamos nuosakos ir modalumo sąsajos, modalumo tipai ir jų raiška. Apžvelgiama propozicijos sąvoka ir veiksmažodžių komplementacijos tipai. Visi kalbiniai reiškiniai nagrinėjami tarpkalbinių aspektų perspektyvoje; visada akcentuojami formos bei reikšmės ypatumai ir jų sąveika. Visi siūlomi kalbos pavyzdžiai yra autentiški, surinkti iš tekstynų, įvairių kalbotyros darbų, žodynų, gramatikų bei grožinės literatūros kūrinių. Buvo pasirinkti du pagrindiniai tekstynai, tai Britų nacionalinis tekstynas (British National Corpus) ir Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas (DLKT) sukurtas Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kompiuterinės lingvistikos centre. Kadangi vienas iš universitetinių studijų keliamų uždavinių yra ugdyti savarankišką lingvistinį mąstymą, skaitytojams siūloma patiems spręsti ir daryti išvadas, remiantis kalbininkų samprotavimais, mintimis, išsakytomis jų pačių darbuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Modalumas.

ENThis book will help linguists and others who are interested in languages to understand why modality is a polemical category in linguistics and to consider how it could be explained by making particular reference to the aspect of inter-language problems. Differences and similarities in form and content need to be identified and consideration given to whether a full correspondence of form and content between the structures of various languages is really plausible. Further consideration needs to be given to how an author can express a view and give an assessment of the situation and to the question of whether a subjective assessment is necessarily to be considered modal. The book discusses modality as a language category, its scope and content. The author’s viewpoint is explained; the concept of subjectivity is evaluated; the link between grammatical mood and modality is analysed, likewise the types of modality and their form. Also reviewed are the concept of proposition and the types of verb complementarity. All these linguistic phenomena are analysed in the perspective of inter-language aspects; the particularities and the inter-relationships of form and meaning are always accentuated. All the linguistic examples used are authentic, gathered from text data bases, various linguistic tracts, dictionaries, grammar books and literature (belles-lettres). The two main text data bases used were the British National Corpus and the DLKT (Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas – ‘Text data base of modern Lithuanian’) of the Computer Linguistics Centre of the Humanitarian Studies Faculty of VDU (Vytautas Didysis University), Kaunas. Since one of the objectives of university study is to develop independent linguistic thinking, readers are encouraged to think about the issue and to draw their own conclusions based on the thoughts and ideas expressed by linguists in their own works.