Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija

LTStraipsnyje skolinti arba skolintų vardažodžių kamienus turintys lietuvių kalbos veiksmažodžiai tiriami morfologinės adaptacijos ir darybinės interpretacijos požiūriu. Kalbant apie adaptaciją, siekiama parodyti, kad priesagos „-in-ti“ ir „-uo-ti“ šiuo metu turi gana aiškią distribuciją: pirmoji vyrauja nestandartinėje kalboje, o antroji – standartinėje (vadinamųjų tarptautinių veiksmažodžių pogrupyje). Darybinės analizės dalyje daugiausia dėmesio skiriama priesaginiams vediniams, klasifikuojamiems pagal denominatyvų darybos kategorijas, šalia jų aptariami ir negausūs priešdėlinės bei sangrąžinės darybos pavyzdžiai. Tais atvejais, kai skolinantis veiksmažodžius į kalbą yra atėję ir bendrakamieniai vardažodžiai, tarp jų siūloma įžiūrėti sinchroninę darybos opoziciją, nors istoriniu požiūriu darybos veiksmo lietuvių kalboje ir nėra įvykę, o priesagas tie veiksmažodžiai yra gavę tik juos morfologiškai adaptuojant. Aptariant adaptacines ir darybines priesagas, nurodoma ir jų reikšmė kaitybos klasių produktyvumui. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Morfologinė adaptacija; Nestandartinė kalba; Standartinė kalba; Veiksmažodiniai skoliniai; Veiksmažodžių daryba; Veiksmažodžių priesagos; Morfological adaption; Morphological adaptation; Non-standard language; Standard language; Verbal borrowing; Verbal borrowings; Verbal derivation; Verbal suffixes.

ENThe „Database of New Borrowings into Lithuanian“ lists 129 verbs which were either directly borrowed or derived from the borrowed nominal and adjectival stems. In terms of morphosyntactic adaptation, two suffixes, viz. „-uo-ti“ and „-in-ti“, are used as indirect insertion strategy devices (Wohlgemuth 2009: 94 ff.). The suffix -uo-ti is the most productive verbalizer in modern Lithuanian and is predominantly used to integrate the so-called internationalisms in the standard language, while „-in-ti“ is the main factitive/causative affix and is employed in the non-standard language domain to accommodate the verbal borrowings coming mostly from English. In very many cases, verbs, nouns and some adjectives sharing the same stem were borrowed and I argue that a synchronic derivational link between them can be recognized in Lithuanian, no matter what the derivational history of these words in the donor language was. If a borrowed verb has a suffix, but no corresponding noun or adjective is found in the current usage, the suffix can be interpreted as a device of morpho-syntactic adaptation only. Compared to „-uo-ti“ and „-in-ti“, other suffixes are only rarely attested in the database, but they clearly reflect productive types of verb formation, namely, the denominal similatives in „-au-ti“ and the deadjectival inchoatives in „-ė-ti“. The data on prefixal and reflexive derivatives is too scarce to note any definite trends.As far as inflectional productivity is concerned, „-in-ti“ and „-uo-ti“ definitely play a major role in enriching the classes characterized by the present stem affixes of the a-type and the past stems affixes of the o-type. The inflexion of verbs in „-uo-ti“ is also affected by morpho-phonological alternation of the suffix to resolve hiatus, viz. the infinitive stem has /uo/ (no hiatus), the present stem is augmented by the palatal glide /j/ (-uoj-), while in the past stem, /uo/ is replaced by /av/ (i.e. -uo-ti, -uoj-a, -av-o). [From the publication]