Geokultūra ir geopolitinio tapatumo konstravimas

LTStraipsnyje pristatomos geokultūrinės žiūros galimybės vykdant geopolitinius tyrimus. Geokultūra – viena naujausių sąvokų, vartojamų geopolitiniame diskurse. Bene pirmasis „geokultūros“ terminą išplėtojo I. Wallersteinas. Jo teoriniame modelyje geokultūra yra savotiškas ideologinis šydas, įtvirtinantis tam tikrus kultūrinius standartus, dominuojančių valstybių elgsenos ir sambūvio modeliu, kurie yra primetami periferijoms ir pusiau-periferijoms. Kitaip sakant, kaip svarbus geopolitinės analizės lygmuo įtvirtinama ne tik galia ir kapitalas, bet ir simboliai, vaizdiniai, formuojantys individo geopolitinį tapatumą. Jį kritikuojantys rusų autoriai V. Cymburskis ir D. Zamiatinas atkreipia dėmesį į tai, kad yra klaidinga kalbėti apie vieną ar kelias visame pasaulyje dominuojančias ir konkuruojančias ideologines sistemas ir geokultūrinę prieigą siūlo taikyti ne tik globaliai, bet ir „lokaliniu“-regioniniu mastu. Remiantis minėtųjų autorių įžvalgomis geokultūra apibrėžiama kaip geopolitinių vaizdinių raidos procesas ir rezultatai. Šios žiūros teoriniuose ir metodologiniuose rėmuose aiškinama geopolitinio tapatumo problematika. Išskiriami keturi erdviniai analizės lygmenys: globalus, regioninis, valstybinis ir lokalus, kurie „įerdvina“ individą ir kurių pagalba siūloma analizuoti valstybės vykdomą politiką vienu ar kitu būdu formuojančią visuomenės geopolitinį tapatumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Geokultūra; Geopolitika; Tapatybė; Geoculture; Geopolicy; Identity.

ENThe article introduces the possibilities to apply geocultural approach in geopolitical studies. Geoculture is one of the freshest terms used in the geopolitical discourse. I.Wallerstain was probably the first to popularise the term of geoculture. In his theoretical model, geoculture is some sort of an ideological veil that fixes certain cultural standards, a model of conduct and coexistence of dominant states, which are imposed on the periphery and semi-periphery. In other words, not only power and capital but also symbols and images that form the geopolitical identity if an individual are fixed as an important tier of geopolitical analysis. His critics, the Russian authors V.Cymbursky and D.Zamiatin point to the fact that it is wrong to talk about one or several ideological systems that dominate and vie on a global scale and suggest applying geocultural approach not only in a global sense, but also on a local scale. Based on the insights by the above authors, geoculture is defined as the process and results of development of geopolitical images. The theoretical and methodological framework of this approach provides a basis for the explanation of geopolitical identity issues. Four spatial tiers of analysis are distinguished: the global, the regional, the state and the local level, which place an individual into a certain space and help analysing the policy of a state that shapes the geopolitical identity of the society in one way or another.