LTTolimųjų reisų vairuotojai žiniasklaidoje ir populiariojoje kultūroje dažnai nušviečiami negatyviai arba sensacingai, nevengiama pasakojimų apie autoavarijas, kontrabandą, nepadorų elgesį ar teisėtvarkos pažeidimus. Autorius bando nagrinėti toki įvaizdį, analizuodamas kokybinio tyrimo, atlikto tarp Lietuvos tarptautinių tolimųjų reisų vairuotojų, duomenis. Straipsnio tikslas - pažvelgti į tolimųjų reisų vairuotojų kultūrą per darbo, namų ir kasdienybės prizmę mobilumo ir mobiliojo gyvenimo/pragyvenimo (mobile livelihood) kontekste. Jame keliamas pagrindinis klausimas - ką reiškia namai, darbas bei kokia yra „gyvenančiųjų ant ratų“ kasdienybė. Empirinė medžiaga šiam straipsniui gauta atliekant etnografinį tyrimą tarp tolimųjų reisų vairuotojų, kurie vidutiniškai praleidžia 5-6 ar daugiau dienų per savaitę keliaudami ir „namuose“ (Lietuvoje) praleisdami 2-4 dienas per mėnesį. Pagrindiniais informantais pasirinkti du vairuotojai, su kuriais buvo praleistos iš viso trys su puse savaitės kartu keliaujant. Tyrimai buvo atliekami vairuotojo kabinoje, vilkikų sustojimo vietose, logistikos biuruose, vilkikų garažuose, pakelės ir pasienio užeigose. Informantai buvo ne tik vairuotojai, bet ir transporto kompanijų darbuotojai, vadovai ir šeimų nariai. Buvo naudoti šie tyrimo metodai: stebėjimai, dalyvaujamasis stebėjimas, pokalbiai ir interviu, kurie vyko tiek formalioje aplinkoje (pvz., konferencijų salėje), tiek privačioje aplinkoje (pvz., vilkiko vairuotojo kabinoje), taip pat susirašinėjimas elektroniniu paštu. Be to, buvo remtasi autoriaus dalyvavimo tarptautinių tolimųjų reisų vilkikų kelionėse sukaupta patirtimi. Straipsnio pirmoje dalyje pateikiami teoriniai požiūriai siekiant sukurti teorinį pagrindą mobilaus gyvenimo/pragyvenimo interpretavimui taikant įvairius teorinius požiūrius į mobilumą, vietą, namus, bendruomenę ir etninius skirtumus.Antroje dalyje apibūdinamas etnografinių tyrimų laukas, trečioje - pateikiami empiriniai tyrimai, kurie grindžiami eminiu tolimųjų reisų vairuotojų patirčių ir gyvenimo/pragyvenimo būdo apibūdinimu išskiriant dvi ašis: „darbas“ ir „kasdienybė“, „namai“ mobiliame gyvenime/pragyvenime. Remiantis empiriniais duomenimis bei mobilumo teoriniu konceptualizavimu, straipsnyje įrodinėjama, kad tolimųjų reisų vairuotojų gyvenimas konstruojamas per mobilų gyvenimo/pragyvenimo būdą, o emiskai - per „kasdienybės“ ir „namų“ konfigūracijas. Tolimųjų reisų vairuotojų „kasdienybė“ apima tiek darbo, tiek kasdienio gyvenimo aspektus. Teorinės sąvokos, tokios kaip gyvenant mobiliai (dwelling in mobility) (Min-Cha 1994), namai – kaip praleistas laikas su šeima (Zvonkovic, Manoogian, McGraw 2001) ir namai – kaip grįžimo naratyvas (Akstinavičiūtė 2006), yra dalis vežėjų konstruojamos „namų“ sąvokos. Tačiau norint perprasti Lietuvos tarptautinių tolimųjų reisų vilkikų vairuotojus, būtina įsigilinti ir į specifinį jų socialinį kontekstą, ir pasitelkti savitos jų eminės raiškos konfigūraciją. Tikėtina, kad šio tyrimo gairės galėt būti naudingos tiriant kitokius kitų šalių tolimųjų reisų vairuotojų gyvensenos atvejus. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kasdienybė; Mobilus gyvenimas; Mobilus gyvenimas ir pragyvenimas; Pragyvenimas; Tarptautinių tolimųjų reisų vilkikų vairuotojai; Vairuotojas; Driver; International long-haul truck drivers; Lithuania; Mobile livelihoods; Way of life.
ENThe aim of this article is to explore how Lithuanian international long-haul truck drivers construct their livelihoods through their experience of work, home, and everyday life. I argue that livelihoods among these mobile professionals can be understood through the theoretical framework of mobile livelihoods, a framework created by Karen Olwig and Ninna Sorensen (Olwig, Serensen 2001) and through the emic frameworks of "kasdienybė" ('way of life') and "namai" ('home'). Empirical findings come from six months of field research traveling with Lithuanian truckers throughout Europe and interviews and observations conducted in a logistics firm in Kaunas, Lithuania. [From the publication]