Aukštesniųjų klasių mokinių verslumo ugdymas bendrojo ugdymo mokyklose

LTStraipsnyje nagrinėjamas verslumo ugdymas bendrojo ugdymo mokyklų, aukštesnėse klasėse. Straipsnio tikslas – išanalizavus bendrojo ugdymo mokyklų aukštesniųjų klasių mokinių ir jų mokytojų požiūrį į verslumą, pateikti rekomendacijas, skatinančias efektyvų verslumo ugdymą mokykloje. Tyrimui atlikti taikyti mokslinės bei teisinės literatūros ir matematinės-statistinės analizės, sintezės, apibendrinimo bei grafinio vaizdavimo metodai. Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo dokumentų analizė parodo verslumo ugdymo, kaip nacionalinio prioriteto, svarbą. Nustatyta, kad verslumo ugdymą turime suprasti kaip iniciatyvios, veiklios ir atsakingos asmenybės ugdymą. Nepaisant Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės iniciatyvų skatinant jaunimo verslumo kūrimą, pusė apklausoje dalyvavusių mokinių bijo su verslu susijusios rizikos, neturi pakankamai pradinio kapitalo ir jaučia verslo žinių bei įgūdžių stygių. Ugdant mokinių verslumą ypatingą vaidmenį atlieka mokytojai. Mūsų tyrimo duomenimis, tik 55 proc. mokytojų (iš kurių 40 proc. ekonomikos ir verslumo mokytojai) turi pakankamai verslumo žinių. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad norint pasiekti Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos verslumo ugdymą reglamentuojančių dokumentų keliamus reikalavimus, būtinas skubus mokytojų švietimas (įvairūs kursai, mokymai, seminarai), kad verslumo tikslų siekimas neliktų tik gražiai skambantys žodžiai. Edukologinio profilio aukštosiose mokyklose, rengiančiose visų bendrojo ugdymo disciplinų pedagogus, būtina įvesti ekonomikos ir verslumo pagrindus, suteikti jiems galimybę įgyti praktinių įgūdžių. [Iš leidinio]Siekiant užtikrinti efektyvų verslumo ugdymą mokykloje, būtina skatinti ugdytinių, verslo aplinkos ir ugdytojų glaudų bendradarbiavimą, įsitraukiant į įvairius socialinius verslumo projektus; sudaryti galimybes atostogų metu mokiniams dirbti įvairiose įmonėse ir tokiu būdu pritaikyti įgytas žinias praktikoje; išbandyti savo svajonių veiklą prižiūrint mentoriui; sėkmingais verslininkų pavyzdžiais skatinti ieškoti savo sėkmės formulės. XI–XII klasių mokinių verslumo ugdymui būtina įvesti privalomą išplėstinį ekonomikos ir verslumo kursą, vietoj laisvai pasirenkamo. Mokyklose būtina įvesti verslumo savaitę, organizuoti ne tik finansinio raštingumo, bet ir verslumo olimpiadas. Dalį ekonomikos ir verslumo pamokų būtina skirti projektinei veiklai ir vykdant projektus mokyti mokinius vertinti ir planuoti riziką. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Bendrojo ugdymo mokykla; Moksleiviai; Pedagogai; Verslumo ugdymas; Verslumo ugdymas, bendrojo ugdymo mokykla, moksleiviai, pedagogai; Comprehensive school; Entrepreneurship education; Entrepreneurship education, comprehensive school, students and; Students; Students and teachers; Teachers.

ENArticle deals with entrepreneurship education in senior classes of comprehensive schools. The purpose of article is to analyse teachers’ and senior pupils’ attitude to entrepreneurship and to present recommendations, which would promote effective entrepreneurship education in school. The following methods are used in this paper: analysis of scientific and legal literature, mathematical-statistical analysis, synthesis, generalization, and visualization techniques. The analysis of Lithuanianand the European Union educational documents reveals entrepreneurship education as a national priority. It was found that entrepreneurship education should be understood as education and development of active and responsible person. Despite the European Union and the Lithuanian government’s initiatives to promote youth entrepreneurship development, half of the respondents are afraid ofthe risks associated with the business, also do not have enough start-up capital and feels the business knowledge and skills shortages. Teachers have an essentail role in pupils‘ entrepreneurship education. The results of our research show that only 55 % of teachers (40 % of them are teachers of economics and entrepreneurship) have enough knowledge in entrepreneurship. The results of this research also reveal that urgent teacher training (various courses, seminars, etc.) is necessary on purpose to achieve the requirements described in the documents of the Republic of Lithuania and the European Union that regulate entrepreneurship education. It is necessary to introduce a course of basics of economics and entrepreneurship (ensuring possibilities to gain practical skills) at higher education institutions that have pedagogical profile and provide teacher training programmes for all school subjects.In order to ensure effective entrepreneurship education at school it is essential to encourage close cooperation among pupils, environment of entrepreneurship, and teachers through various social entrepreneurship projects; during school vacation to provide possibilities for pupils to be employed in various enterprises and in this way to put theoretical knowledge into practice; to try dream professions under the supervision of mentors; on the examples of successful businessmen to encourage pupils to search for their own formula of success. For entrepreneurship education of senior pupils it is necessary to introduce extended compulsory course of economics and entrepreneurship instead of the elective one. It is recommended to organise weeks of entrepreneurship at schools, the Olympics not only financial literacy, but entrepreneurship also. Part of economics and entrepreneurship lessons should be organised as project based activities which teach pupils to evaluate and plan risks. [From the publication]