LTStraipsnyje analizuojama, kaip išplėsti asmenybės ugdymą, papildant pozityviosios socializacijos samprata, plėtojant socialines inovacijas ir skatinant tautiečius grįžti į tėvynę. Norint pasiekti atvirkštinę emigraciją būtina nuo teorinių sampratų pereiti prie praktinės socialinės pedagogikos, kuri padėtų įtvirtinti tautos identitetą ir skatinti susigrąžinti tautinį orumą ir pasididžiavimą, strategijų kūrimo ir įgyvendinimo. Švietimo sistema yra vienas iš pagrindinių viešųjų šaltinių, kurie gali įskiepyti naują etikos viziją. G. Sandstromas (2011) pratęsia universitetinę asmenybės judėjimo idėją, kuri yra kilusi iš Kembridžo universiteto pirmą kartą 1873 m. panaudotos „Išplėstosios edukacijos“ („Extension Education”) sąvokos, iki partnerystės ir bendradarbiavimo paslaugų išplėtimo (inovacijų difuzijos idėjos: Jungtinių Amerikos Valstijų modelis), prasidėjusio XX a. pradžioje, taip pat Kanados komunikacijos grando McLuhano įžvalgų 1960 ir 1970 m., įtvirtinusių postindustrinės informacijos epochos iššūkius. Straipsnyje pristatoma žmogaus ugdymo išplėstinė metodika kaip būdas plėtoti pozityviąją socializaciją – tai Lietuvai gali padėti sprendžiant demografines ir emigrantų sugrąžinimo problemas, su kuriomis susiduriama. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Aktyvioji įtrauktis; Aktyvus įsitraukimas; Atvirkštinė emigracija; Aukštojo mokslo sritis; Europinė aukštojo mokslo erdvė; Europos aukštojo mokslo erdvė; Inovacijų difuzija; Išplėstoji edukacija; Išplėtimo teorija; Lietuvių emigracija; Migracija ir reemigracija Lietuvoje; Pozityvi socializacija; Pozityvioji socializacija; Pratęsimo teorija; Universiteto išplėtimas; Įtrauktis; Active Inclusion; European Higher Education Area; Extension Theory; Extension eeducation; Higher education area; Inclusion; Innovation diffusion; Lithuanian Emigration and Reverse Migration; Lithuanian emigration; Positive socialisation; Reverse migration; University extension.
ENWeaving together the topic of emigration from and reverse migration to Lithuania, this paper raises the notion of ‘human extension’ (M. McLuhan) for the purpose of positive socialisation. It proposes that active participation in improving the higher education system will lead to better conditions inside Lithuania, including job creation and innovation diffusion that is attractive for Lithuanians abroad. The main argument is that social and cultural development is not something that ‘evolves’ randomly, but is rather the result of goal-oriented planning, collective choices and committed individual actions. Lithuania’s membership in the European Higher Education Area (EHEA) demands such activities as those established by the university extension movement in the U.K. in the late 19th century and by the U.S.A.’s 20th century and beyond cooperative extension services, which aim to meet the needs and desires of people with available resources. Expressed in the idea of human extension, the strategy of positive socialisation for development in Lithuania invites the possibility of cultural renewal in the post-Soviet era with the aim of human flourishing. [From the publication]