LTStraipsnyje lingvistiniais ir etnolingvistiniais metodais tiriami ne mokslinėje, o šnekamojoje lietuvių kalboje, tarmėse vartojami paniabudės (Phallus impudicus) pavadinimai. Tiriamąją semantinę paradigmą sudaro per dvidešimt leksinių vienetų; kai kurie pavadinimai anksčiau nefiksuoti žodynuose. Mikonimų tyrimai – Lietuvoje po truputį populiarėjančio tarpdalykinio etnomikologijos mokslo dalis. Laikomasi nuostatos, kad, tiriant grybo koncepto raišką kalbos sistemoje, rezultatyvi lingvistikos, tradicinės kultūros ir mikologijos faktų dermė. Kompleksinė Phallus impudicus pavadinimų sistemos ir atskirų jos narių analizė atskleidė konceptualųjį grybo vaizdą kalboje. Tradicinei kultūrai būdingi mitiniai vaizdiniai, kurie fiksuojami senųjų pavadinimų sluoksnyje, pačioje naujausioje leksikoje nebeatsispindi. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Etnolingvistika; Etnomikologija; Grybų pavadinimai; Konceptas; Liaudiniai paniabudės pavadinimai; Lingvistinė ir etnolingvistinė grybų pavadinimų analizė; Mikonimai; Motyvacija; Tautinė kultūrinė patirtis; Šnekamoji kalba; Concept; Ethnolinguistics; Ethnomycology; Linguistic and ethnolinguistic analysis of the mushroom names; Miconyms; Motivation; Names of mushrooms; National cultural experience; Popular names of the common stinkhorn; Spoken language.
ENSubject of the article comprises popular denominations of the common stinkhorn (Phalllus impudicus) used colloquially and in dialects rather than in the scholarly literature. The semantic paradigm under consideration consists of more than 20 lexical units, found in the Lithuanian Language Dictionary, dictionaries of the dialects, various written sources and the spoken language, the data of which has been gained by way of questioning about five hundreds of respondents. Some of these denominations have not been previously recorded in any lexicographic publications. Linguistic and ethnolinguistic analysis of the mushroom names is considered to be part of the ethnomycology. First, by using linguistic methods (structural, semantic, and motive analysis) the explicit motivation of the denominations is elucidated, and afterwards, by connecting data from linguistics, mycology, ethnopharmacy, folklore, and mythology, the implicit motivation is studied. Such complex analysis is maintained to be suitable for revealing the conceptual linguistic image of the Phalllus impudicus and, moreover, it can be useful to further interdisciplinary studies of the national cultural experience.The analysis of the denomination system used to designate Phalllus impudicus or its separate constituents revealed the conceptual image of this mushroom existing in the language: it is particularly malodorous (smirdẽklis, lavóngrybis), characterized by peculiar shape, reminiscent of an egg, knob, hump, or male sexual parts (žẽmės taukaĩ, kiaũšiagrybis, vilkpautis), and specific soft consistence, not unlike that of an egg or grease (žẽmės taukaĩ, kiaũšiagrybis, vilkpautis); it favors humid and swamp-like places (paniabùdė) and is believed to have therapeutic qualities (žẽmės taukaĩ, vilkpautis). This mushroom is doubtlessly attributed to the chthonic world (vilkpautis, káukagrybis, paniabùdė). Mythic images typical to the traditional culture are discovered among the old folk names of the Phalllus impudicus, whereas among the most recent denominations they are hardly reflected anymore (lavóngrybis, pãnagrybis, mergagrybis). [From the publication]