Литовские загадки о доме как животном

LTStraipsnyje nagrinėjamos lietuvių mįslės, kuriose namas užmenamas per gyvūnų įvaizdžius. Nors panašių tekstų gausu daugelyje tradicijų, tyrimui pasirinkta lietuvių medžiaga (ten šis reiškinys atsispindi gana kompleksiškai), lygiagrečiai pateikiant atitinkamų pavyzdžių iš kaimynų rusų ir latvių tradicijų. Platesnė baltų, slavų ir kitų indoeuropiečių tradicijų folklorinių, archeologinių bei apeiginių duomenų analizė leidžia daryti prielaidą, kad aptariamos mįslės apie namą = gyvūną gali būti susijusios su statant namą atliekamomis archajinėmis gyvūnų aukojimo apeigomis, kurios paplitusios visoje Europoje. Kaip šiuose ritualuose ypač reikšmingi gyvūnai išskiriami „arklys“, „lokys“ ir „jautis“, taip pat turėję aukštą simbolinį statusą indoeuropiečių mitologijoje. Kaip tik šie gyvūnai dažnai figūruoja ir mįslėse. Ritualinis bei mitologinis šių gyvūnų kontekstas leidžia juos sieti su kosmogoniniais vaizdiniais, o kadangi namo statyba mitologinėje vaizduotėje buvo prilyginama Kosmoso atkūrimui, aiškėja ir atitinkamų gyvūnų aukojimo prasmė: suteikti naujam gyvenamajam trobesiui gyvą dvasią.Kita vertus, namo kaip organizmo simbolika leidžia tapatinti gyvūno kūną ir jo dalis su namo erdve ir jo dalimis. Taigi palyginimas „namas = gyvūnas“ įgyja dvejopą prasmę: namo simbolikos fiziniame (mikro-) lygmenyje gyvūno kūnas gali atitikti statinio konstrukcijas; namo simbolikos dvasiniame (makro-) lygmenyje gyvūno mitologinis ir semiotinis įprasminimas atitinka gyvenamosios erdvės sielą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Baltų mitologija; Tautosaka; Gyvūnų semantika; Indoeuropiečių mitologija; Mįslės; Namo semantika, ritualas; Slavų mitologija; Tautosaka; Animal semantics; Baltic mythology; Folklor; House semantics; Indo-European mythology; Riddles; Ritual; Slavic mythology.