The Discourses contextualising social-educational meanings of children's leisure time

LTVaikų laisvalaikis Lietuvoje tapo nūdienos politinių diskusijų problema. Orientuojamasi į vaikų užimtumą (ypač vasaros atostogų metu), bet ne į laisvalaikio socialinį, edukacinį prasmingumą vaikui. Nepaisant to, kad vaikų laisvalaikio problema tapo politikų, ugdymo praktikų, tėvų domėjimosi sfera, mokslinių tyrimų šioje srityje pastaruoju metu nepagausėjo. Tačiau padidėjusį mokslinį ir praktinį susidomėjimą vaikų laisvalaikiu liudija Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos skelbiamų konkursų, programų, skirtų vaikų neformaliajam ugdymui(si), socializacijai, gausa. Tačiau vaikų laisvalaikis (tiek mokykloje tiek už jos ribų) minėtuose dokumentuose yra kvestionuojamas kaip aplinka, bet ne kaip socialinis edukacinis kultūrinis reiškinys. Suaugusiesiems (tėvams ir pedagogams) svarbu mokyti vaikus prasmingai, racionaliai naudingai kultūringai leisti laisvalaikį, ilsėtis. Teisę į poilsį Lietuvoje (kaip ir į išsilavinimą) vaikams garantuoja Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis. Anksčiau šiam tikslui įgyvendinti egzistavo vaikų poilsio stovyklos, sportinės-turistinės bazės, aikštelės, stadionai, žaidimų ir pramogų kambariai, žaidimų salės, atrakcionai. Tačiau nauji rinkos santykiai pakoregavo vaikų poilsio organizavimą – imta mažinti vaikų vasaros laisvalaikiui skirtų įstaigų tinklą. Be to, daugelis įstaigų tapo neprieinamos dėl aukštų kainų. Valstybė ir visuomenė nebuvo pajėgios garantuoti teisės į poilsį tiek suaugusiems, tiek ir vaikams.Vaikų laisvalaikio kultūros socialinio-edukacinio diskurso prasmingumas padeda suaugusiesiems (tėvams, pedagogams, neformaliojo ugdymo specialistams) suvokti vaikų patirtį, įgytą laisvalaikio metu, kaip jiems (vaikams) patiems reikšmingą. Vaikai geriausiai įsisavina žinias tiesiogiai bendraudami su aplinka ir įgydami asmeninės patirties. Vaikų vasaros laisvalaikiu įgyta patirtis yra savaime svarbi pedagoginiu požiūriu ir atspindi pasiekimus šiuolaikinėje kultūroje bei ugdymo procese. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kultūra; Laisvalaikis; Laisvalaikis, Socializacija; Saviugda; Socializacija; Ugdymas; Vaikai; (self)education; Children; Culture; Education; Leisure time; Socialisation.

ENChildren's leisure time has nowadays become a problem of political discussions in Lithuania. The emphasis is put on children's occupation (especially during summer vacation) but not on the social, educational, cultural significance of leisure time for children. Despite the fact that the problem of leisure time has become the sphere of interest of politicians, educators, parents the number of scientific researches in this area has not increased. However, the increased scientific and practical interest in children's leisure time is witnessed by the abundance of competitions, programmes devoted to children's non-formal (self)education, socialisation that are announced by the Ministry of Education and Science of the Republic of Lithuania. Still children's leisure time (at school as well as outside it) in the mentioned documents is questioned as environment but not as a social educational cultural phenomenon. All this presupposes the problem issue of the research – what social-educational meanings contextualise children's leisure time? The aim – to reveal social-educational discourse contextualising children's leisure time referring to anti-positivistic attitude. The object of the research – social-educational discourse contextualising children's leisure time. Methods: theoretical analysis of scientific literature, meta-analysis. [From the publication]