LTStraipsnyje aptariama Kryžiuočių ordino kolonizacijos įtaka Rytų Baltijos regiono gyvulių skerdimo technologijoms. Į XIII–XVI a. kultūrų tarpusavio sąveiką stengiamasi pažvelgti per zooarcheologinę medžiagą ir Kryžiuočių ordino platinamas gyvulių skerdimo technologijas. Kaip su Ordinu besiriboję pasienio gyventojai perėmė ar darė įtaką Ordino teritorijos gyventojų gyvulių skerdimo technologijos kultūrai? Šiuo metu galime gana tiksliai nusakyti, ką valgė atvykėliai iš Ordino teritorijos ir jų užkariautų teritorijų gyventojai, tačiau dažniausiai negalime pasakyti, kaip mėsa buvo apdorota ir paruošta, kaip Ordino kolonizacijos procesas veikė įvairių technologijų atsiradimą, pvz., mėsos perdirbimą, gyvulių skerdenų paruošimą vartoti ar transportuoti. Todėl straipsnyje nagrinėtos to meto kulinarinės tradicijos, maisto kultūra, technologiniai ir techniniai gyvulių skerdimo sprendimai, mėsos tiekimas, perdirbimas, taip pat su tuo procesu susijusių naujų profesijų atsiradimas ir specializacija. Kartu gvildenami ir kiti klausimai, susiję su gyvulių skerdenų paruošimu, vartojimu bei transportavimu, su naujų įrankių naudojimu šiame procese, rinkos poreikių nustatymu ir skirtingomis kulinarinėmis tradicijomis bei vertybėmis. Mėginama gvildenti naujai pasiūlytą hipotezę apie Ordino skerdimo technologijų paplitimą rytinėje Baltijos jūros dalyje viduramžiais ir nustatyti, ar yra tiesioginis ryšys tarp skerdimo technologijų ir Ordino kolonizacijos Rytų Baltijos regione.Straipsnyje bandoma lyginti ir nustatyti, kaip įvertinti vėlyvajame geležies amžiuje, ankstyvuoju, viduriniu ir vėlyvuoju viduramžių laikotarpiais Prūsijos (Šiaurės rytų Lenkija, Vakarų Lietuva) ir Livonijos (Latvija, Pietų Estija) teritorijose ant osteologinės medžiagos skerdimo metu atsiradusias kirtimų žymes ir įkartas, kokiais įrankiais naudojosi gyvulių skerdikai. Kartu straipsnyje bandoma nustatyti, kaip zooarcheologiniai tyrimai gali paaiškinti, kiek užimtose Ordino teritorijose būta mėsininkų pilyse, miestuose ir didesnėse gyvenvietėse, pvz., Biała Góra miestelyje? Nustatyta, kad ne įrankiai keitė gyvūnų skerdimo morfologines technologijas. Straipsnyje griaučių įkartos tirtos naudojant tris naminių gyvulių rūšis: galvijus, avis ir kiaules, tačiau pagrindinį dėmesį skiriant galvijų griaučiams. Galvijas buvo pasirinktas kaip pagrindinis naminis gyvulys, naudojamas kareivių mitybai ir randamas visose gyvenvietėse, miestuose ar pilyse. Ši rūšis buvo ekonomiškai svarbi ir galėjo turėti įtakos ekonominiams ir socialiniams gyventojų gyvensenos pokyčiams. Kitų naminių ar laukinių kanopinių gyvūnų ekonominė svarba ir tvarkymo sistema yra ne tokia reikšminga. Buvo nustatyta, kokiu mastu ir kaip nauja skerdimo technologija plito tarp Ordino naujojo valdančiojo elito ir kolonizacijos paveiktų vietos gyventojų, kaip formavosi ir atsirado mėsinės. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Kolonizacija; Kryžiaus karai; Kryžiaus žygiai; Rytų Baltijos regionas; Skerdimas; Skerdykla; Technologija; Vokiečių Ordinas (Teutonic Order; Kryžiuočių ordinas); Zooarcheologija; Butchery; Colonisation; Crusades; Eastern Baltic; Eastern Baltic region; Technology; Zooarchaeology.
ENPaper focuses on a number of examples of cut marks on animal bones from a range of sites associated with the cultural transformations in the eastern Baltic following the Crusades in the 13th century. Recorded observational and interpretational characteristics are quantified and explained through more detailed selected case studies. The study represents a pilot project, the foundation for a more detailed and systematic survey of a larger dataset within the framework of the ecology of Crusading project. Relatively clear differences between sites are observable on the basis of the cut marks; however, the initial trends do not suggest a straightforward connection between butchery technology and colonisation in the east Baltic region. [From the publication]