LTStraipsnyje nagrinėjama, ar atviras draudžiamos diskriminacijos pagrindų sąrašas, pateiktas Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 14 str. ir Dvyliktojo protokolo 1 str., yra potencialiai neribotas, ar išvardintieji pagrindai turėtų būti vertinami kaip kriterijai, ribojantys galimybę į diskriminacijos draudimo sritį įtraukti kitokio tipo pagrindus. Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) praktikoje stebimos dvi viena kitai prieštaraujančios tendencijos: traktuoti sąrašą kaip atvirą, neįvardinant diskriminacijos pagrindams būdingų savybių, bet tam tikrais atvejais įvardinti kriterijus, kuriuos turi atitikti pagrindas, kad patektų į diskriminacijos draudimo sritį. Kadangi tokia EŽTT praktika atrodo nepakankamai aiški, straipsnyje daug dėmesio skiriama doktrinos analizei. Diskriminacijos pagrindų sąrašo reikšmės įvairiose nacionalinės ir tarptautinės teisės sistemose doktrininė analizė leidžia teigti, kad dvi praktikos tendencijas lemia dviejų tipų argumentų, kuriais grindžiamas konkrečių diskriminacijos pagrindų įtraukimas į diskriminacijos draudimo taikymo sritį, buvimas. Teorinėje diskriminacijos draudimui skirtoje literatūroje randamas argumentas, kad diskriminacijos pagrindų sąrašo reikšmė priklauso nuo to, kokio tipo lygybės yra siekiama diskriminacijos draudimu. Straipsnyje daroma išvada, kad EŽTT praktiką geriausiai paaiškina pliuralistinis lygybės suvokimas, reiškiantis, kad vienais atvejais diskriminacijos pagrindų sąrašas turėtų būti vertinamas kaip neribotas, o kitais – kaip ribotas. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Tarptautinė teisė; Konvencijos; Diskriminacija; Europos Sąjunga (European Union).
ENThe article examines the possible limitation of the open-ended list of grounds of prohibited discrimination included in Article 14 of the European Convention of Human Rights and Fundamental Freedoms and Article 1 of the Twelve Protocol. It also raises the question whether the grounds listed in the aforementioned article of the Convention and the Protocol could be seen as the criteria impeding the possibility of including the other types of grounds into the scope of prohibited discriminations. The case-law of the European Court of Human Rights (hereinafter referred to as ECHR) shows only two contradictory trends: one of them suggests that the list should be regarded as open-ended without specifying the features characteristic of the grounds of discrimination, yet in certain cases there is a mentioning of the criteria which the grounds should meet to fall within the scope of prohibited discriminations. Since this case-law of the ECHR is not crystal clear, the article goes further in analysing the doctrine. The analysis showing the significance of the list of discrimination grounds in various systems of national and international law suggests that the two trends of the case-law are based on two types of arguments used with regard to the inclusion of the grounds of discrimination into the scope of prohibition. Theory on the prohibition of discrimination uses an argument that the significance of the list of grounds of discrimination depends on the level of equality aspired by the prohibition of discrimination. The article concludes by saying that the case-law of the ECHR could be best explained by the pluralistic perception of equality. This means that in some cases the list of the grounds of discrimination could be seen as open-ended and in other cases as finite.