Valstybinio socialinio draudimo motinystės (tėvystės) išmokų reglamentavimas : pašalpų gavėjų struktūra ir pasirinkimai

LTDarbo ir šeimos įsipareigojimų derinimas yra viena svarbiausių šeimos politikos sričių. 2011 m. Lietuvoje įgyvendinti šios politikos srities priemonių pakeitimai. Nuo 2011 m. liepos reglamentuojant motinystės (tėvystės) išmokas sumažintos šios rūšies išmokos ir įtvirtinta tėvų teisė pasirinkti iš dviejų galimų išmokų gavimo modelių. Taikant naująjį reglamentavimą, taip pat skatinamas tėvų ankstesnis grįžimas į darbo rinką. Šiame straipsnyje analizuojama, kaip priėmus minėtą reglamentavimo pakeitimą keitėsi išmokų gavėjų struktūra ir pasirinkimai, t. y. atliekama poveikio analizė. Taip pat analizuojama, kokį poveikį naujoji tvarka turi moterų grįžimui į darbą. Analizė atlikta remiantis „Sodros“ (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos) statistiniais duomenimis ir „Sodros“ ekspertų interviu. Ji parodė, kad naujasis motinystės (tėvystės) išmokų reglamentavimas sustiprina vyro – šeimos maitintojo modelio bruožus, nepakankamu mastu skatina moteris grįžti į darbą ir gali lemti didesnę moterų finansinę priklausomybę nuo vyrų bei augantį lytimi paremtą familializmą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Šeimos politikos modeliai; Motinystės (tėvystės) išmokos; Vaiko priežiūros atostogos; Family policy models; Parental allowances; Parental leave.

ENThe main focus of this article is on parental leave and allowance system in Lithuania. This study analyses main changes in this system, when in 2011 new version of Sickness and maternity social insurance law was adopted in Lithuania. Article presents and discusses theoretical models of family policy, analyses Lithuanian family policy and job/paternity reconciliation problems. With reference to different authors’, the article is based upon theoretical discussion of family policy models. Traditional male breadwinner model is opposed to other models: caregiver-parity model, dual-earner model and dual-carer model. Analysis of state social insurance parental allowance system and beneficiaries in Lithuania is conducted based on data sets from State Social Insurance Fund Board and expert interviews. There are two main questions answered in the article: what is the structure of parental leave beneficiaries and how did it change after amendment of Sickness and maternity social insurance law; what are the typical choices of those going for parental leave. What work/family model is induced by these changes and does it comply with the aims of the new Sickness and maternity social insurance law. Analysis of Lithuanian state social insurance parental allowance system and choices of beneficiaries showed clear policy tendencies to move forward to more male breadwinner model. With the emphasis on long periods of absence from work and relatively small compensations, new parental leave policy devalues family care in relation to employment and does not provide choices for women to (re-)move from family care to employment. [From the publication]

• Apmokamų vaiko priežiūros atostogų politikos vertinimas Lietuvoje / Rūta Brazienė, Sonata Vyšniauskienė. Viešoji politika ir administravimas. 2019, t. 18, Nr. 3, p. 9-19.
• Ikimokyklinių ugdymo paslaugų įtaka tėvų užimtumui Lietuvoje / Aušra Čižauskaitė, Boguslavas Gruževskis. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2018, Nr. 17, p. 74-91.
• Lietuvos šeima : tarp rinkos ir politikos. Vilnius : Demokratinės politikos institutas, 2005. 77 p.
• Lithuania's gender revolution: reversed and stalled / Aušra Maslauskaitė. Soviet and post-Soviet Lithuania - generational experiences / edited by Laima Žilinskienė and Melanie Ilic. London ; New York : Routledge, Taylor & Francis Group, 2022. P. 191-209.
• Lyčių politika ir gimstamumo ateitis / Jurga Bučaitė-Vilkė, Giedrė Purvaneckienė, Raimundas Vaitkevičius, Artūras Tereškinas. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2012. 287 p.
• Vaiko priežiūros išmokų gavėjų struktūros pokyčiai Lietuvoje: lyčių egalitarizmo šeimoje ženklas? / Alina Norgėlaitė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas. 2020, Nr. 11 (1), p. 55-78.