Teisinės kalbos aiškumo poreikis viešajame sektoriuje : viešųjų paslaugų vartojimo sutarčių atvejis
LTTeisinės kalbos aiškumas – vienas iš efektyvių būdų užtikrinti piliečių tinkamą teisių ir pareigų įgyvendinimą. Jau XX a. pabaigoje daugelyje pasaulio valstybių imtos kelti teisinės kalbos supaprastinimo idėjos, kurios yra aktualios valstybės institucijoms ir visuomenei kartu. Aiškus komunikavimas teisine kalba grindžiamas ne tik lingvistiniu taisyklingumu ar specifinių terminų pakeitimu paprastesnėmis sąvokomis, tačiau ir orientuojamas į informacijos adresato savybes. Straipsnyje aptariama „aiškios kalbos“ teisiniuose dokumentuose samprata, turinys, reglamentavimas ir apžvelgiama geroji teisinės kalbos supaprastinimo patirtis užsienio valstybėse, nustatoma, kokie ypatumai vyrauja aiškios teisinės kalbos atžvilgiu Lietuvoje. Teisinės kalbos aiškumo poreikiui Lietuvoje įvertinti atliekamas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos analizuotų sutarčių, kuriose pateikiama esant neaiškių sąlygų, tyrimas. Atlikta analize ir tyrimo rezultatais pagrindžiamas poreikis nustatyti aiškaus teisinio komunikavimo standartus viešųjų paslaugų teikimo sutartyse. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Teisinės kalbos aiškumas; Viešųjų paslaugų vartojimo sutartys; Plain legal language; Consumer contracts for public services.
ENPlain legal language is one of ways to ensure citizens rights to clear and easy understandable information about legal regulations. It is also a valuable tool providing public services. The study of plain legal language reguirement in Lithuania is based on the analysis of resolutions of State Consumer Rights Protection Authority. Currently this is the only institution officially entitled to declare that some conditions of a contract should be considered as unclear. The analysis of Lithuania’s situation concerning the usage of plain legal language while providing public services to consumers reveals a few observations. Firstly, while investigating the application of concept of plain language it was noticed that it is not being used in a full extent as it is interpreted by international scholars. Research shows that the concept of plain legal language and its application is orientated to how clearly (in detail) the contract conditions are formulated, but it does not include the requirement to meet the needs of audience. Secondly, the analysis shows that more than a half of consumer contracts providing public services include terms of contracts which should be defined as not clear. Finally, it is noticed that the application of plain legal language providing public services should be monitored and implemented using the variety of criteria of plain legal language conception. [From the publication]
- Sutarties instituto pritaikymas administracinėje teisėje : teorinės įžvalgos / Gytis Kuncevičius. Socialinių mokslų studijos. 2010, Nr. 4, p. 233-250.
- Vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolė : monografija / Danguolė Bublienė ; Vilniaus universiteto teisės fakultetas. Vilnius : Registrų centras, 2009. 391 p.
- Vartotojų teisė į informaciją pagal naująjį vartotojų teisių direktyvos pasiūlymą: žingsnis pirmyn? / Danguolė Bublienė. Jurisprudencija. 2011, Nr. 18 (4), p. 1593-1608.
