Restruktūrizuojamose Lietuvos ligoninėse dirbančių slaugytojų sveikatai žalinga elgsena: paplitimas ir rizikos veiksniai

LTLigoninių restruktūrizavimas gali kelti stiprų stresą slaugytojams. Sveikatai žalinga elgsena, kaip vienas iš būdų šiam stresui įveikti, kelia grėsmę šių sveikatos priežiūros specialistų sveikatai ir gali neigiamai paveikti jų darbo kokybę. Tyrimo tikslas – nustatyti restruktūrizuojamose Lietuvos ligoninėse dirbančių slaugytojų sveikatai žalingos elgsenos paplitimą ir atskleisti šios elgsenos sąsajas su psichosocialine darbo aplinka. Skerspjūvio tyrimas atliktas 13-oje restruktūrizuojamų Lietuvos ligoninių. Į duomenų analizę įtraukti 775 ne mažesnę nei vienerių metų darbo patirtį turinčių slaugytojų duomenys. Naudota specialiai šiam tyrimui sukurta anketa. Taikyta aprašomoji statistika, neparametriniai Pirsono χ2 , Mano ir Vitnio U kriterijai, dvinarė logistinė regresija. Per paskutinius 12 mėnesių rūkė 20,1 proc., raminamuosius / migdomuosius vaistus vartojo 25,8 proc. tyrime dalyvavusių Lietuvos ligoninių slaugytojų. Rajono ligoninių slaugytojų darbo reikalavimai ir nesaugumas dėl darbo buvo aukštesni, o pokyčių įgyvendinimo teisingumo ir restruktūrizavimo poveikio vertinimas – žemesni nei respublikos ar regiono ligoninėse dirbančių jų kolegių (p <0,05).Informacinio restruktūrizavimo proceso teisingumo stygius (OR = 1,60; 95 proc. PI 1,07–2,42), darbas respublikos arba regiono lygmens ligoninėje (OR = 3,84; 95 proc. PI 1,81–8,13), lyginant su darbu rajono ligoninėje, ir didelis darbo valandų skaičius per savaitę (OR = 1,07; 95 proc. PI 1,02–1,12) prognozavo slaugytojų rūkymą per paskutines 30 dienų. Nesaugumas dėl darbo (OR = 1,61; 95 proc. PI 1,11–2,34) prognozavo slaugytojų raminamųjų / migdomųjų vaistų vartojimą per paskutines 30 dienų, o pasitenkinimas darbu (OR = 0,47; 95 proc. PI 0,30–0,73) ir gyvenimas susituokus arba partnerystėje (OR = 0,43; 95 proc. PI 0,18– 0,97), lyginant su vieniša šeimine padėtimi, atskleidė prevencinį poveikį. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Ligoninių restruktūrizavimas; Psichosocialiai darbo veiksniai; Psichosocialiniai darbo veiksniai; Slaugytojos; Sveikatai žalinga elgsena; Health behavior; Hospital restructuring; Nurses; Nurses, health behavior; Psychosocial work environment.

ENNurses experience hospital restructuring-related stress. Health risk behavior of nurses as one of the ways to cope with stress put their health in danger and can affect the quality of their work negatively. The aim was to assess prevalence of health risk behavior among nurses and to analyze associations with psychosocial work factors at Lithuania‘s hospitals that undergo restructuring. Crosssectional design research was conducted at 13 randomly selected Lithuania‘s hospitals that undergo restructuring. The study sample consisted of 775 nurses with not less than a year of work experience. The questionnaire was developed for the research. Frequency tables, nonparametrical Pearson Chi-square, Mann-Whitney U test and binary logistic regression were used to analyze the data. 20.1 % of respondents smoked, 25.7 % took tranquilizers or sedatives during the period of last 12 months. Job demands, job insecurity were higher in local hospitals while justice of changes implementation and subjective evaluation of restructuring effect were lower in comparison with republic and region hospitals (p<0,05).In a fully adjusted model smoking was associated with informational justice of restructuring process (OR=1.60; 95 %, PI 1.07-2.42), work at republic or region hospital (OR=3.84; 95 %, PI 1.81-8.13) as compared with work at local hospital, and long work hours per week (OR=1.07; 95 %, PI 1.02-1.12). Taking tranquilizers or sedatives was associated with job insecurity (OR=1.61; 95 %, PI 1.11-2.34), while job satisfaction (OR=0.47; 95 %, PI 0.30-0.73) and being married or living in a partnership as compared with being single (OR=0.43; 95 %, PI 0.18-0.97) showed a preventive effect. [From the publication]

• Vadyba / Management
• Sociologija / Sociology
• Psichologija / Psychology