Designing gender equality as institutional transformation at a higher education institution
LTDauguma, dabar egzistuojančių, akademinių sistemų ir struktūrų remiasi prieš šimtmetį sukurtais modeliais, kai vyrų vaidmuo šiose institucijose buvo dominuojantis. Šiuo metu vis dar egzistuoja daug skepticizmo galimų pokyčių atžvilgiu. Pastebimas akivaizdus atotrūkis tarp principų, retorikos ir realybės. 2010 m. moterys, daug aktyviau nei vyrai, siekė aukštojo mokslo bei aukštesniojo išsilavinimo, tačiau akivaizdu, jog moterų mokslininkių skaičius yra ryškiai mažesnis nei aukštą profesinę kvalifikaciją įgijusių vyrų mokslininkų. Galima daryti prielaidą, jog aukštojo mokslo institucijų kultūra bei sandara priešinasi moterų-mokslininkių integracijai į vyrų dominuojamą erdvę. Dažnai akademinės aplinka kelia aukštus reikalavimus moterims-mokslininkėms, bet retai gali konceptualiai tuos reikalavimus pagrįsti. Šio straipsnio tikslas yra ištirti kaip aukštojo mokslo institucinė struktūra skatina arba užkerta kelią vienai iš esminių ES iniciatyvų „Realizuoti struktūrinius pokyčius mokslinėse Lietuvos institucijose bei universitetuose“, kurie turėtų pagerinti vidinę institucijų kultūrą, nukreiptą į moterų vaidmens pokyčius mokslo, technologijos, inžinerijos bei matematikos srityse (MTIM). Šis mokslinis tyrimas buvo atliekamas dviem etapais. Pirmasis etapas apima tyrimo koncepcijos bei metodologijos parengimą kaip realizuoti institucijos kultūros pokyčius, siekiant darnios proporcijos tarp moterų ir vyrų mokslininkų MTIM struktūrose. Antroje tyrimo pakopoje bandyta parengti konceptualų institucijos pokyčių modelį, kuris įgalintų kaitą instituciniame, katedrų bei asmeniniame lygmenyse.Nors dauguma įvairialyčių mokslo institucijų deklaruoja, kad lyčių lygybės klausimai yra sprendžiami, vis dar išlieka dauguma vyrų ir moterų, atstovaujančius fakultetų tarybų veiklą, manančių, kad moterims mokslininkėms yra sunku derinti karjerą ir šeimą. Pasak Rees (1998) egzistuoja 3 lyčių lygybės modeliai: pirmasis modelis yra grindžiamas „panašumo“ tarp vyrų ir moterų principu, ypač tose srityse, kur dominuoja vyrai; antrasis modelis orientuojasi į vienodą vyrų ir moterų indėlio į mokslinę veiklą vertinimu lytis segreguojančioje visuomenėje; trečiasis modelis kelia naujus reikalavimus vyrams ir moterims, t.y. ragina transformuoti lyčių santykius. Straipsnyje taip pat atskleidžiami trys tradiciniai požiūriai į lytiškumą bei organizacinius pokyčius (R. J. Ely and D. E. Meyerson 2000). Pirmasis požiūris „Moterų įvardijimas/fiksacija“. Moterys ir vyrai skirtingi tiek biologinėje, tiek ir socialinėje plotmėse. Socialiniai skirtumai išprovokuoja nelygybę darbo sferoje. Remiantis šiuo požiūriu, moterys turi tobulinti savo socialinius įgūdžius, kad lygiomis teisėmis galėtų konkuruoti biznio, mokslo srityse su vyrais. Laikantis moterų „fiksacijos“ požiūrio, organizacinė struktūra lieka nepakitusi, tai reiškia, kad moterys pačios turi prisitaikyti, asimiliuotis prie nusistovėjusios institucijos tvarkos. Antrasis požiūris „Moteriškumas yra vertybė“ arba moterys skiriasi nuo vyrų. Šis požiūris kovoja su nuostata, jog moteris yra silpna, jos vieta namie. Priešingai, jai reikia suteikti žodžio laisvę, gerbti jos moteriškumą, leisti moterims reikštis ugdymo, auklėjimo srityse. Instituciniame lygmenyje šis požiūris menkai padidina lyčių lygybės galimybes, greičiau jas dar labiau paryškina. [...]. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Instituciniai pokyčiai; Lyčių lygybė; Mokslininkų karjera; Transformacija; Gender equality; Institutional change; Researcher's career; Transformation.
ENMost academic systems and structures, as they exist today, are based on models which were designed centuries ago, at a time when men exclusively predominated in universities. There is certain scepticism towards what can be achieved, though. A continuing evident gap is apparent between principles, rhetoric and reality. In 2010, women were pursuing upper secondary and higher education more actively than men, but, evidently, women remain more strongly underrepresented among researchers than among highly qualified professionals in traditionally male dominated scientific and professional fields. This could point towards a situation where the organisational culture mounts resistance against the integration of women. Briefly, they require but often lack conceptual frameworks. The purpose of this study was to examine how institutional culture promoted or impeded the implementation of one of the EU flagship initiatives "Implementing structural change in research organizations / universities" in Lithuania, which should be designed to improve the institutional culture for women in science, technology, engineering and mathematics (STEM). This study was conducted in two stages. In the first stage, a conceptual framework and methodology was developed for designing institutional transformational change at STEM faculties of University to sustain the practice of gender equality. In the second stage, the design of the Model Institutional Transformational Change was attempted to be conceptualized in order to achieve change on institutional, departmental and individual levels. [From the publication]
