LTTapytojo Ferdinando Ruščico (1870–1936) veikla nuo 1908 m., kai menininkas atsikėlė gyventi į Vilnių, iki 1922 m. pavasario, kai vadinamoji „Vidurio Lietuva“ buvo galutinai prijungta prie Lenkijos, pažymėta vienu gana reikšmingu bruožu – Ruščicas palaipsniui iš menininko virto visuomenine figūra. Vilniuje jis ir toliau kūrė, tačiau kūrybos pobūdis radikaliai pasikeitė: menininkas nebetapė, o įsitraukė į leidybos, teatro, pedagogikos ir kitokią veiklą. Šiuo periodu palaipsniui brendo ir Ruščico pilietinės pozicijos pasikeitimai, nulėmę ir politinius meninės veiklos niuansus. Straipsnyje aptariamos bendrosios Lietuvos bajorų tapatumo problemos, iškilusios XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje ir konkretūs Ruščico biografijos faktai, leidžiantys daryti tam tikras prielaidas apie menininko pilietinę laikyseną prieš Pirmąjį pasaulinį karą ir 1919 m. iškilus Vilniaus klausimui. Išskiriami trys menininko veiklos aspektai: krajovcų politinėms pažiūroms artima veikla, simbolinė istorinių įvykių fiksacija ir Lenkijos respublikos ekspansyvią politiką reprezentuojanti veikla. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vilnius; Lenkija (Lenkijos karalystė. Kingdom of Poland. Poland); Menas; Dailininkai; Politinė veikla; Bajorai, Lietuvos; Identitetas, nacionalinis (tautinis).
ENThe artist Ferdynand Ruszczyc’s activities related to the political life in Vilnius from 1908 to 1922 are discussed. Attention is drawns to the issue of noblemen’s national identity as a context for Ruszczyc’s civic activities. The ties of the artist with the Vilnius atmosphere charged with Krajowcy ideas and political aspects of his artistic activities after World War I are examined. The topics presented in the paper (national identity of noblemen and the dispute over the Vilnius region) have already been discussed in historical works, but the political aspects of the work of Ruszczyc and other artists remain an under researched area in art history. The article presents some facts to show Ruszczyc’s support of Krajowcy’s ideas: the publication of the Tygodnik Wileński magazine (1910–1911), Michail Römer’s and his initiative Village of 1911 (though unrealized), and the exhibition of folk art and handicrafts held in 1913 in Vilnius. It is noted that political themes in Ruszczyc’s art appeared in 1919, though his works of the period presented interpretations of historical events rather than conveyed the ideology of Józef Pilsudski; their political content was reflected in the symbolic rather than representational dimension. Later, following the establishment of the so-called Central Lithuania (Litwa Środkowa) by the Poles, Ruszczyc’s creative work assumed a different character – the representational function became more evident, expressing his loyalty to the new Polish state. [From the publication]