Ekonominių netolygumų įtaka sveikatos politikos teisingumui
LT[...] Gyventojų ekonominių netolygumų ir jų pasekmių reguliavimas yra vienas svarbiausių teisingos socialinės ir sveikatos politikos kriterijų. Tačiau praktiškai dažnai sveikatos politika remiasi medikalizuotais sveikatos paslaugų sprendimais. Dėl to sveikatos sistemoje atsiranda vidinių prieštaravimų tarp ekonominių galimybių ir socialinio teisingumo, o sveikatos sistemos valdymo sprendimai neduoda laukiamų rezultatų. Šio straipsnio tikslas – aptarti ekonominių netolygumų, susijusių su skirtingomis pajamomis vienam šeimos nariui, sisteminę reikšmę sveikatos politikai. Pateikiami sociologinio tyrimo duomenys apie 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų sveikatos būklę, pajamų vienam šeimos nariui skirtumus bei sveikatos problemų paplitimo skirtumus tarp aukšto ir žemo pajamų lygio. Duomenų analizė atlikta naudojant regresinės analizės metodus.[...] Patvirtinta bendra tendencija, kad didėjant pajamoms tarp mažiausio ir didžiausio pajamų lygio, mažėja sveikatos problemų paplitimas. Tačiau ši priklausomybė nėra tiesinė. Dėl pastaruoju metu vykstančio vidurinio gyventojų sluoksnio diferenciacijos didėjant pajamoms sveikatos problemų paplitimas taip pat nežymiai didėja ir tik nuo ketvirto pajamų kvintilio pradeda mažėti. Pajamų skirtumai kelia sveikatos sistemos plėtros vidinių prieštarų tarp ekonominių struktūrų ir sveikatos santykių socialinio teisingumo, kurių neįmanoma pašalinti vien tik medicinos ir sveikatos paslaugų vadybos priemonėmis. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Ekonominiai netolygumai; Vidiniai prieštaravimai; Sveikatos politikos teisingumas; Economic inequality; Internal contradictions; Health policy justice.
EN<...> The article focuses on the systemic importance of economic unevennesses in respect of the health policy, which is related to different income per family member. It gives the results of social survey about the state of health of the Lithuanian population of age 18 and above, differences in income per family member and differences in occurrence of health problems on the high and low income levels. The analysis of data is carried out on the basis of the methods of regressive analysis. Occurrence of health problems among female population and in the rural areas statistically is remarkably higher than that among male population and in towns. The article acknowledges a common tendency that with the increase of income occurrence of health problems diminish between the lowest and highest income levels. However, this dependence is not linear. Due to recent differentiation of the middle population layer, with increase of income, occurrence of health problems is also marginally growing and starts declining only as of the fourth quintillion of income. Disparities in income cause internal conflicts of health system development arising between economic structures and social justice of health relations, which are impossible to eliminate only by means of management of medical and health services.
- Gyventojų pajamų nelygybė / Romas Lazutka. Filosofija. Sociologija. 2003, Nr. 2, p. 22-29.
- Sociologijos recepcija Lietuvoje: sveikatos sociologijos atvejis / Vylius Leonavičius. Filosofija. Sociologija. 2003, Nr. 3, p. 35-40.
- Sociologinė savivoka : specifika, metodai, lituanizacija / Romualdas Grigas. Vilnius : Rosma, 2001. 232 p.
