Žemės prasmėvaizdis ir "pasiklydusio valstiečio" kolizija

LTStraipsnyje aptariamas žemės vaizdinys lietuvių pasaulėžiūroje. Pažymima, kad lietuvių tautos vertybinius nusiteikimus lemia valstietiškas mentalitetas su tam tikra jautrumo ritmika ir atkaklumu, padedančiu atlaikyti įvairiausius išbandymus. Aptariama žemės kaip formų formos idėja filosofijoje. Teigiama, kad antikos filosofija ignoravo žemės vaizdinį, bandydama nurodyti beformę pirmapradę medžiagą kaip pradžios prielaidą, kaip pagrindą, užtikrinantį įvairovės vienovę, o vėliau ji laikė žemę formuojančiąja galia, formų forma. Teigiama, kad žemė nėra kokia nors išankstinė įsivaizduojamos būties prielaida arba likutinė medžiaga, išgryninta analitinio skaidymo procese. Žemė nėra visatos centras astronomine šio žodžio prasme, bet ji nuo pat pradžių yra pačios būties centras. Autoriaus teigimu, valstietis, rūpindamasis žeme, rodo sektiną pavyzdį, kaip puoselėti formos organiškumą, o filosofas paklūsta likimo dėsniui lygiai taip pat kaip valstietis, dirbantis žemę. Nagrinėjamas A. Šliogerio pasisakymas apie save kaip valstietį. Autoriaus manymu, A. Šliogeris taip teigė tiesiogine šio žodžio prasme, turėdamas omenyje žemdirbio patirtį, paženklinusią lietuvių mentalitetą. Keliamas klausimas, ar A. Šliogerio filosofija iš tikrųjų yra valstietiškos pasaulėžiūros išraiška. Remdamasis A. Šliogerio filotopijos sąvoka, autorius reziumuoja, kad Šliogerio filosofijos ar pasaulėjautos atspirties tašku laikytinas ne pasiklydęs valstietis, o po apylinkes klajojantis gyvulių augintojas arba aistringas medžiotojas. Su tuo siejamas ir A. Šliogerio posūkis į fotografiją.Reikšminiai žodžiai: Arvydas Šliogeris; Filosofija; Filosofinės tapatybės; Filotopija; Jūra; Lietuvio mentalitetas; Lietuvių Mentalitetas; Luominė Visuomenė; Mokslas; Valstietis; Valstietiška Kultūra; Valstietiškas mentalitetas; Vertybės; Žemė; Žemės Vaizdinys; Arvydas Šliogeris; Earth; Land; Lithuanian mentality; Peasant; Peasant Culture Caste Society; Peasant mentality; Philosophical identities; Philosophy; Philotopy; Science; Sea; The Image Of The Earth; Value.

ENThe article discusses the image of the earth in the Lithuanian world view. It is noted that valuable disposition of Lithuanian nation is determined by peasant-like mentality with a certain rhythmics of sensitivity and perseverance, which helps to withstand various challenges. The article also discusses on the idea of earth understood as a form of forms in the philosophy. It is argued that ancient philosophy had been ignoring the image of the earth trying to point out the shapeless primitive material as the starting point, i.e. as the basis ensuring the unity of diversity, and later it was considering earth as a forming power, as a form of forms. It is stated that earth is not a preconceived assumption of imaginary substance or residual matter purified in the analytical process of degradation. Earth is not the centre of the universe in the astronomical sense of the word, but from the very beginning it is the centre of being. According to the author, a peasant, taking care of the earth, shows a good example of how to foster the organic form, and the philosopher obeys the law of destiny in the same way as a peasant cultivating earth. The article also includes discussion on A. Šliogeris thought about himself as a peasant. According to the author, A. Šliogeris said this directly in terms of the meaning having in mind farmer's experience, which have marked the Lithuanian mentality. The author also raises a question, whether the philosophy of A. Šliogeris is in fact an expression of peasant world view. On the basis of the concept of A. Šliogeris philotopy, the author concludes that not a lost peasant, but a livestock breeder travelling around the area or a passionate hunter must be regarded as a starting point for Šliogeris philosophy or world view. This is also connected with A. Šliogeris interest in photography.

• Filosofija / Philosophy
• Sociologija / Sociology
• Etnologija / Ethnology