"Neabsoliučios" moralės ir tiesos reikšmė teisei ir teisininkams

LTAutorė darbe diskutuoja su G. Lastauskienės straipsnyje „Melas apie teisę: neklyskime ir neklaidinkime“ išsakytomis idėjomis. Pažymima, kad G. Lastauskienė iškėlė tris fundamentalius diskusinius klausimus: ar teisė gali priversti elgtis tinkamai, ar teisė turi derėti su morale, ar teisiniuose ginčuose ieškoma tiesos. Autorė abejoja G. Lastauskienės bandymu brėžti skiriamąsias linijas tarp skirtingų gyvenimo sferų, skeptiškai vertina nuostatą, kad teisė skiriasi nuo moralės iš esmės dėl specifinio teisės kalbos stiliaus. Autorės manymu, G. Lastauskienei nepavyko atsakyti į klausimą, kas yra tinkamas elgesys teisine ir moraline prasme. Pažymima, kad moraline prasme tinkamas elgesys apima daug platesnį spektrą negu svarstymai, ar jis pažeidžia kieno nors teises ir laisves. Atkreipiamas dėmesys į bandymus įžvelgti skirtumą tarp elgesio, kuris yra minimaliai moralus, ir tokio, kuris yra maksimaliai moralus. Teigiama, kad taip skirstant, minimaliai moralus elgesys reikštų beveik tą patį, ką ir teisiškai tinkamas elgesys. Tačiau tokiu atveju kyla abejonių, ar teisiškai tinkamas elgesys laikytinas bent minimaliai moraliu. Autorės manymu, teisė daugiau ar mažiau sėkmingai siekia visais atvejais priversti elgtis tinkamai, tačiau teisė ir moralė tinkamą elgesį vertina skirtingai. Kvestionuojant G. Lastauskienės teiginį, kad teisinis nihilizmas atsiranda dėl teisinių žinių stokos, reziumuojama, kad tiek Lietuvos teisės, tiek mokslo ir meno elitui būtina ne tik gilesnė teisės ir moralės refleksija, bet ir iš naujo apibrėžti savo paties vaidmenį šių fundamentalių dalykų atžvilgiu.Reikšminiai žodžiai: Bausmė; Giedrė Lastauskienė; Moralė; Teisininkų Bendruomenė; Teisinis nihilizmas; Teisė; Teisės Moralė; Tiesa; Visuomenė; Giedrė Lastauskienė; Law; Law, Legal Nihilism; Legal Community; Legal Moralism; Legal nihilism; Morality; Penalty; Right; Societi; Truth.

ENIn this work the author discusses the ideas expressed in G. Lastauskienė article Melas apie teisę: neklyskime ir neklaidinkime (eng. The Lies of Law: Do Not Get Mistaken and Do Not Confuse Others). It is noted that G. Lastauskienė had raised three fundamental discussion questions: whether the law can force to behave properly, whether the law must be in line with morality, whether legal issues seek the truth. The author doubts attempts of G. Lastauskienė to draw dividing lines between different spheres of life, is sceptical about the idea that the law differs from morality essentially due to the specific style of legal language. According to the author, G. Lastauskienė did not succeed in answering the question of what is proper behaviour in a legal and moral sense. It is noted that morally appropriate behaviour involves a much broader range than considerations whether it violates someone's rights and freedoms. Attention is drawn to attempts to see the difference between a behaviour that is minimally moral or is as moral as possible. It is stated that in such a division, minimal moral behaviour would amount to almost the same as legally appropriate behaviour. However, in such case it is doubtful whether the legally appropriate behaviour could be regarded as being at least minimally moral. According to the author, in all cases the law more or less seeks to successfully force people to behave in a proper way; however, law and morality value the behaviour differently. Questioning the argument of G. Lastauskiene stating that legal nihilism arises due to the lack of legal knowledge, it is summarized that elite of Lithuanian law and science and art requires not only a deeper reflection of law and morality, but also to redefine their own role in relation to these fundamental matters.