Kovo 11-oji ir lenkų veiksnys

Direct Link:
Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Straipsnis / Article
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Kovo 11-oji ir lenkų veiksnys
Alternative Title:
March 11th and Polish factor
In the Journal:
Kultūros barai. 2013, Nr. 7-8, p. 107-115, 127
Summary / Abstract:

LTLenkų dominuojamuose Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose rinkimus į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą (AT) 1990 m. laimėjo Lietuvos lenkų sąjungos (LLS) kandidatai ir vadinamieji Lietuvos komunistų partijos/ Sovietų Sąjungos komunistų partijos (LKP/ SSKP) platformininkai arba jiems prijaučiantys. Atrodo, Sąjūdis iš anksto buvo susitaikęs su tokiais rezultatais. Sunku pasakyti, ar toks sprendimas buvo bendresnės Sąjūdžio strategijos Rytų Lietuvos atžvilgiu dalis, bet svarbu tai, kad atsisakyta idėjos tartis su LLS, palaikyti nuosaikesnius lenkų kandidatus, didinant jų galimybes nurungti LKP veikėjus. LLS irgi neieškojo nei glaudesnių ryšių, nei bendradarbiavimo su Sąjūdžiu. Nors amžininkų prisiminimai rodo, kad tam tikrų kontaktų vis dėlto būta, deja, jie liko epizodiški ir ne itin nusisekę. Po rinkimų į AT atsirado dvi lenkų deputatų grupės: viena palaikė Lietuvos valstybės atkūrimo idėją, kita jai nepritarė. Tačiau AT deputatai sąjūdininkai, atrodo, nelabai jaudinosi, kokia bus lenkų laikysena valstybės atkūrimo atžvilgiu. Šiame straipsnyje istoriko žvilgsniu detaliai rekonstruojami į 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos apsisprendimą dėl valstybingumo atkūrimo atvedę įvykiai, dėmesį sutelkiant į Lietuvos lenkų tautinės mažumos veiksnį šiame kelyje, lenkų atstovų vaidmenį tuometinėje politikos arenoje, jų santykį ir sąveiką su Sąjūdžio jėgomis, ryšius su Varšuva ir Maskva, Lenkijos reakciją į Lietuvos politinį žingsnį, taip pat aptariant tuo metu šalyje pavojingai išaugusią įtampą, kuri galėjo privesti prie LKP/ SSKP platformininkams naudingo tarpetninio konflikto.Reikšminiai žodžiai: 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktas; Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas; Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo lenkų deputatai; Kovo 11-oji; Lenkai; Lenkų teritorinės autonomijos reikalavimas; Lenkų veiksnys; Lietuviai; Lietuvių ir lenkų santykiai; Lietuvos Aukščiausioji Taryba; Lietuvos lenkų sąjunga; Solidarnosc; Sovietų Sąjunga, XX amžius; Sąjūdis; 20th century; Act on the Restoration of an Independent State of Lithuania (March 11, 1990); Lithuanian Supreme Council; Lithuanian-Polish relations; Lithuanians; Poles; Polish claims for territorial autonomy; Polish factor; Polish members of Supreme Council – Reconstitute Assembly; Solidarity 11th of March; Soviet Union; Supreme Council – Reconstitute Assembly; Sąjūdis; Sąjųdis; Union of the Poles in Lithuania.

ENIn 1990 election to the Supreme Council of Lithuania (SC) held in Vilnius and Šalčininkai regions dominated by Polish people was won by the candidates of Association of Poles in Lithuania (APL) and the so-called platformers of the Lithuanian Communist Party / Communist Party of the Soviet Union (LCP / CPSU) and those sympathetic to them. It seems that Sąjūdis (eng. Movement) had resigned to such results. It is hard to say whether such decision was part of a more general strategy of the Sąjūdis in the Eastern Lithuania point of view, but the important fact is that the they had refused the idea to negotiate with the APL and to support more moderate Polish candidates increasing their ability to defeat LCP figures. The APL also did not seek for closer ties or cooperation with the Sąjūdis. Although memories of contemporaries indicate that some contacts were occurring, unfortunately, they had remained episodic and not very successful. After the election, there were two groups of Polish deputies in the SC: one was supporting the idea of restoration of Lithuanian country, the other was not supporting it. However, it seems that deputies and members of Sąjūdis in SC was not worrying about the attitude of the Poles towards the restoration of the country. This article minutely reconstructs events, which on the 11th of March, 1990, had led to the Lithuanian decision to restore Lithuanian statehood, focusing on the factor of the Polish national minority living in Lithuania, the role of the Polish representatives in the contemporary political arena, their relationship and interaction with the forces of Sąjūdis, relations with Warsaw and Moscow, and the reaction of Poland to the political step of Lithuania, also discussing a dangerously increasing contemporary tension that could have led to the inter-ethnic conflict useful to the LCP / CPSU platformers.

ISSN:
0134-3106
Related Publications:
Uniting and polarising features of nationalism: the case of independent Lithuania in 1918 and in the 1990s / Audronė Janužytė. Socialinių mokslų studijos 2021, Nr. 12 (1), p. 68–82.
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/53748
Updated:
2018-12-17 13:43:52
Metrics:
Views: 21    Downloads: 5
Export: