LTPirminės sveikatos priežiūros sistemos struktūra, paskirtis, būklė ir visuomenės struktūros ypatumai bei jos raida turi tam tikrų, nors ir netiesioginių, sąsajų. Moderniosios visuomenės raidą sociologinėje literatūroje įprasta skirstyti į du laikotarpius – modernybės ir vėlyvosios modernybės, todėl skiriami du pirminės sveikatos priežiūros sistemos tipai, būdingi ankstyvosios ir vėlyvosios modernybės visuomenių pakopoms. Abiejose pirminės sveikatos priežiūros raidos pakopose mediciniškai nepaaiškinami negalavimai (toliau – MNN) traktuojami ir gali būti aiškinami skirtingai, pvz., taikant postmodernistinę sveikatos ir ligos sociologinę perspektyvą, todėl MNN gali būti laikomi kaip savotiški pirminės sveikatos priežiūros sistemoje egzistuojančių sveikatos ar ligos modernistinės ar postmodernistinės sampratos rodikliai. Pirminės sveikatos priežiūros sistemoje (PSPS) veikia trys pagrindiniai socialiniai dalyviai – pacientai, šeimos gydytojai ir pati sistema, kuriai atstovauja PSPS vadovai. MNN kaip reiškinys sociologijai įdomus tuo, kad visi trys sveikatos priežiūros sistemos veikėjai dėl skirtingos pozicijos ir vaidmenų bei skirtingų ligos ir sveikatos sampratų skirtingai supranta sveikatą, ligą ir nevienodai elgiasi. Šio straipsnio tikslas – remiantis sveikatos sociologijos literatūra aptarti MNN vietą PSPS moderniosios ir vėlyvosios modernybės / postmodernybės socialinės teorijos požiūriu. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Mediciniškai nepaaiškinami negalavimai; Pirminės sveikatos priežiūra; Sveikatos ir ligos samprata; Vė lyvoji modernybė; Vėlyvoji modernybė; Conception of disease and; Health in late modernity; Medically unexplained symptoms; Primary health care.
ENThere is some adequacy between structure, function, state of the primary health care system (PHCS) and the structure and change of the modern society. In sociology the modern society is divided in two stages – first modernity and second or late modernity. PHCS has its specific state in the first and late modernity. In turn the medically unexplained illnesses (MUI) are understood differently in each stage of modernity. There are three social agents in every PHCS: family doctor, patients and managers of PHCS. These three social agents are differently related to MUI because they have different positions, roles and interests in PHCS. In the article, the literature on the PHCS in the late modernity is discussed from the point of view of MUI. The MUI are one of characteristic traits of the contemporary health care system. In their investigation, the postmodern concept of health is useful. The postmodern concept of health or arche-health is defined as a possibility located in the flows of desire and as a play of pure difference (Fox 1993). The postmodern conception of health can be regarded as an extension of the biopsychosocial conception of health. It implies that the postmodern concept of health could treat the MUI as unused possibilities or disallowance of the social differences and become an important factor in changing the health care system. [From the publication]